Kokius veiklos pagrindus turime šalyje (2)

1/52/53/54/55/5
3.50/5 (4)
loadingLoading...

Pabaiga, pradžia Nr. 3

Be verslumo moksle bus sunku išgyventi

E. Kazanavičius tvirtina: prieš metus iki 12 val. užsisakęs įvairių įterptinių sistemų komponentų savo tyrimams, juos gaudavo jau kitą dieną 14 valandą. Šiandien užsisakęs – džiaugiasi, jeigu gauna po trijų mėnesių, o kai kurių komponentų tenka laukti net iki šešių mėnesių. Ką visa tai reiškia? Sandėliai jau tušti, Europoje krizės sąlygomis elektronika vystosi dar sparčiau. Visa tai reikia turėti mintyje.

Šiandienos pasaulyje itin daug dėmesio skiriama įterptinių sistemų programinei įrangai kurti, programinei įrangai diegti į įterptines sistemas ir ypač programinei įrangai kurti energetiškai efektyvioms architektūroms. E. Kazanavičius vardija kelias sritis, kurios pasaulyje įgauna ypatingą vystimosi pagreitį. Visų pirma tai darbai, padedantys siekti efektyvaus energijos vartojimo. Europos Komisijos tyrimų kryptys akivaizdžiai kreipiamos į išmanaus transporto, išmaniųjų miestų problematikos darbus. Tai kompleksinių tyrimų ir taikymo sritys, integruojančios programų inžineriją, sistemų kūrimą, modernią elektroniką ir daugybės kitų inžinerijos sričių ir mokslinių tyrimų ir naujovių taikymo galimybes. Darbai, kurie neįsivaizduojami be įterptinių sistemų kūrimo ir pritaikymo.

Ką daro Lietuvos mokslininkai? Kauno technologijos universiteto Realaus laiko kompiuterių sistemų centre su įterptinėmis sistemomis atliekama daug projektų, susitikimo metu buvo prisimintas mikrojutiklinių bevielių tinklų projektas įvairiems taikymo uždaviniams spręsti. E. Kasanavičių telkiasi bendradarbiauti LR Susisiekimo ministerija, kurios vienas iš strateginių tikslų – intelektinių transporto sistemų kūrimas ir diegimas. Šie darbai aprėpia transporto informacinių ir kontrolės sistemų, parkingų, saugumo problemas ir daugybę kitų. Įterptinės sistemos vykdant šiuos tikslus turės suvaidinti esminį vaidmenį. Šie darbai aprėps ir Klaipėdos Jūrų uosto statybos darbus, visiškai naujos infrastruktūros kūrimą. Tai puiki erdvė įterptinių sistemų konkretiems taikymams.

Šiandien nepakanka žinoti, E. Kazanavičius šalia žinojimo pabrėžia būtent naujovių taikymo svarbą, o klausdamas, ko labiausiai trūksta mūsų mokslininkams, profesorius sako išgirstąs labiausiai tikėtiną atsakymą: trūksta pinigų… Profesorius įsitikinęs kitaip: „Duokite man gerą verslo planą ir aš jums dedu ant stalo reikiamą kiekį pinigų“. Taip sako nė kiek nerizikuodamas, nes žino, kad šito daryti niekas nemoko, visi esame tik mėgėjai. Profesoriaus lūpomis kalba jo nuo1997 m. bendradarbiavimo patirtis Aalburgo universitete Danijoje, bet ne tik. Lankydamasis viename Švedijos universitete turėjo progos susipažinti su profesoriumi – turtingiausiu tarp savo kolegų, kuris turi akcijų (tegu gal ir po vieną procentą) 38 įmonėse. Kartu su savo studentais steigia tas įmones ir sėkmingai dirba, jų gaminiai turi paklausą.

Matyt, kai mūsų technikos, technologijos ir kai kurių kitų sričių mūsų profesoriai bus tokie sumanūs ir verslūs, iš savotiško „mirties taško“ pajudės ir visi kiti reikalai. Naujasis įterptinių sistemų projektas gal kaip tik šia kryptimi ir paskatins veikti?

Svarbiausias Lietuvoje pradedamo projekto tikslas – mokslininkų, dirbančių su įterptinėmis sistemomis, arba jas kuriančių ir diegiančių, kvalifikacijos kėlimas. Akademinei sričiai tai turėtų būti didelė nauda, o verslui? Pritaikomumas, pagaliau dalyvavimas bendruose mokymuose padės užmegzti mokslininkų ir gamybininkų ryšius. Per mokymus atsiskleidžia žmonių kompetencija, lengviau užmegzti kontaktus su būsimais partneriais. Jeigu mokymų, projekto vykdymo eigoje, išsirutuliotų nauji bendri dariniai, gal bus sukurtos ir naujo įmonės, iš pradžių tegu ir nedidelės – būtų puiku. Bent jau šito bus siekiama mokymų metu.

Gediminas Zemlickas 

 
moLiet

KTUVilKolegijamazesnis     ESF mazytisPrint