Kokius veiklos pagrindus turime šalyje (1)

Lietuvos mokslininkų sąjungos institutas liepos pabaigoje pradėjo vykdyti projektą „Mokslininkų vietinio ir tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas bei kompetencijų ugdymas“, kuriuo bus siekiama apjungti prie įterptinių sistemų (angl. Embedded systems) kūrimo dirbančius šalies mokslininkus, iš dalies ir šias sistemas projektuojančius, gaminančius ar su jomis dirbančius įmonių darbuotojus.

Kad pradedamas vykdyti projektas Lietuvos mokslininkams, įterptinių sistemų kūrėjams bei taikytojams aktualus ir perspektyvus, didesnių abejonių neturėtų kilti. Šios krypties specialistus šalyje rengia Kauno technologijų universitetas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas, šių aukštųjų mokyklų katedrose ir padaliniuose vykdomi moksliniai tiriamieji ir taikomieji darbai. Įterptinių sistemų kūrimo ir taikymo srityse vaisingai dirba „Teltonika“, „Elgama-Elektronika“, „Elsis“, „Arginta“, „Elinta“ – vardyti būtų galima dar ne vieną bendrovę. Tik ar daug Lietuvos žmonėms (ne įterptinių sistemų ir elektronikos žinovams) sako kad ir tokių modernių Lietuvos įmonių kaip „Eltesta“, „Elmika“, „Terra“ pavadinimai?

„Elmika“ projektuoja radijo matavimo aparatūrą, radijo antenas, visa tai ir gamina. „Eltesta“ gamina radijo, televizijos detales, elektronikos įtaisus ir panašią produkciją. UAB „Selteka“ – didžiausia skaitmeninių televizijos priedėlių gamintoja Pabaltijyje ir didžiausia elektronikos produktų TV gamintoja Rytų Europoje. Arba „Axis Industries“ – didžiausia pramonės ir energetikos projektus įgyvendinanti įmonių grupė Lietuvoje, taikanti šiluminės technikos, biokuro, pramonės ir energetikos objektams skirtus inžinerinius sprendimus. Visos šios ir daugelis kitų įmonių dirba su įterptinėmis sistemomis, kai kurios iš jų tas sistemas ne tik taiko, bet ir kuria.

Apie „Terra Electronics“ informacijos internetinėje erdvėje rasime daugiau kitomis kalbomis, bet ne lietuviškai. Tas pat pasakytina apie kai kurias kitas įmones. Suprantama, jų klientai kitose šalyse ir žemynuose, tad į jų poreikius ir interesus pirmiausia ir atsižvelgiama. Bet juk turi ateiti metas, kai šioms įmonėms pradės rūpėti kraštas, kuriame jos įsikūrusios ir sėkmingai veikia, naudojasi mūsų žmonių intelektu, patirtimi ir gebėjimais. Atsakomybė ir priedermės už žemės lopinį, su kuriuo kiekvienas iš mūsų esame susiję, ateina toli gražu ne iškart ir ne visiems, bet kai kuriems nepataisomiems keistuoliams staiga nei iš šio, nei iš to šauna. Pagaliau tose srityse dirbantys žmonės nenusipelno būti vien tam tikros kūrybos ar gamybos komponentų priedėlis. Gal tai naivus šio mūsų elektroninio leidinuko leidėjų siekis, bet norėtume platesnei visuomenei parodyti įterptinių sistemų kūrimo ir gamybos srityje dirbančių žmonių kūrybiškumo pavyzdžius, o per juos sužadinti ir jaunosios kartus susižavėjimą technine kūryba. Pati kūrybos sąvoka įpareigoja, todėl ir techninė kūryba neturėtų apsiriboti vien rutininių užduočių atlikimu. Mūsų manymu, žinių viešinimo ir sklaidos siekiams įgyvendinti projektas puikiausiai gali pasitarnauti.

Paminėsime projekto, skirto įterptinių sistemų pirmo susitikimo dalyvių pavardes, jos gali praversti norintiems dalyvauti projekte ir ieškantiems kontaktų. Dalyvavo Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas dr. Vygintas Gontis, Mokslininkų sąjungos instituto direktorius Valentas Daniūnas ir naujojo projekto vadovas dr. Zenonas Jančys, Kauno technologijos universiteto Realaus laiko kompiuterių sistemų centro direktorius prof. dr. Egidijus Kazanavičius ir šio centro projektų tyrėjas Arūnas Vrubliauskas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektroninių sistemų katedros doc. dr. Andrius Ušinskas, Vilniaus kolegijos Kompiuterių technikos ir telekomunikacijų katedros darbuotojas Edmundas Garla ir Lietuvos mokslininkų laikraščio „Mokslo Lietuva“ darbuotojai.

Truputėlis nesenos istorijos ir žvilgsnis į ateitį

Siekiant perorientuoti Lietuvos įmones į aukšto pridėtinės vertės produktų gamybą 2006 m. dvylika Lietuvos elektronikos ir IT įmonių bei mokslo kolektyvų susibūrė į kuriamą Įterptinių sistemų technologinę platformą. LR Ūkio ministerija finansavo projektą „Įterptinių sistemų technologinės platformos veiklos skatinimas“. Buvo parengti platformos strateginės veiklos dokumentai, galimybių studija ir ateities vizija. Mėgintas žengti ir kitas visai logiškas žingsnis – stoti į Europos įterptinių sistemų platformą ARTEMIS (Advanced Research & Technology for Embedded Intelligence and Systems). Pastarosios kūrėjai – pasaulio elektronikos gigantai „Nokia“, „Philips“, „STMicroelectronics“, „Thales“ ir „DaimlerChrysler“. Lietuviškosios platformos reikalai klostėsi gerai, bet tik tol, kol neprireikė mokėti stojimo mokesčio į ARTEMIS. Ministerijoje tokių lėšų neatsirado, stojimo mokestis nebuvo sumokėtas, o įsivažiuojanti Įterptinių sistemų technologinė platforma negavo 90 tūkst. eurų, kurie būtų atėję į Lietuvą iš Europos Sąjungos. Nematydami darbų finansavimo perspektyvos nusivylę kai kurie platformos dalyviai išsiskirstė kas kur.

Norėta padaryti gerai, išėjo kaip visada, – pasakytų skeptikas ir būtų teisus. Tačiau ne mažiau teisūs ir optimistai, suvokiantys, kad proceso nesustabdysi. Europos Sąjungai gyvybiškai svarbu išlikti konkurentiškai globaliame pasaulyje, tad plėtojami mokslo ir verslo ryšiai, o jeigu Lietuva siekia tapti solidžia žaidėja šioje veikloje, tai turi atitinkamai veikti. Anot prof. dr. Egidijaus Kazanavičiaus, bent jau mokslo kolektyvams būtų svarbu turėti daugiau informacijos apie įmones dominančias temas. Tačiau vykdant projektą svarbu atsižvelgti ne į vienos ar kelių įmonių interesus, bet į daugumai aktualių temų, kurias ir reiktų nagrinėti numatytuose mokymuose. Svarbu tiek akademinei mokslininkų bendrijai, tiek ir įmonėms rūpimi klausimai, reiktų būti atidiems ir tiems, kam šiandien Lietuvoje gal dar nesame pribrendę, bet tarptautinėje erdvėje jie gali būti labai perspektyvūs. Žodžiu, tarptautiškumo aspektas labai svarbus, gal net esmingas. Tokia pirmame susitikime dalyvavusių mokslininkų nuomonė.

Tie, kurie bent kiek susipažinę su kitų šalių įmonėmis, dirbančiomis su įterptinėmis sistemomis, tikriausiai sutiks, kad ne visus savo sumanymus jos skuba viešinti, nes tai pelningos veiklos sritis, todėl turinti ir savo ypatumų. Bendraujama noriau su naudingais partneriais, ar bent galinčiais ateityje būti naudingais, o mūsų mokslininkams ir įmonėms juk svarbu, kiek naujų kontaktų pavyks rasti. Visa tai būtina turėti galvoje imantis naujo projekto.

Kaip ambicingą ir stiprią įmonę E. Kazanavičius išskiria „Teltoniką“ Vilniuje, „Elintą“ Kaune, „Elsį“ ir daugelį kitų. Tų stiprių įmonių yra nemažai, ypač tų, kurios dirba su lazeriais, matavimų prietaisais, tad pradėję vardyti galėtume užpildyti gal ne vieną puslapį. Veikia nemažai nedidelių įmonių, tad visų norinčiųjų dalyvauti projekte net ir labai norint tikriausiai nepavyktų sutelkti, tuo labiau, kad projektas skirtas visų pirma mokslininkams ir tyrėjams. Tokia numatyta tikslinė grupė, bet tikslus projekto sąlygų laikymasis kartu yra ir prieštaringai paradoksalus, turint mintyje, kad tikrasis projekto siekis ir yra mokslo ir verslo sąsajos stiprinimas. Gyvenimas visada daug sudėtingesnis už reglamentus, todėl dažnai kyla klausimas: kas prie ko turi derintis – reglamentai prie gyvenimo ar priešingai? Tikėsimės, lankstumo pakaks tiek projekto vykdytojams, tiek ir būsimiems dalyviams, arba norintiems jais būti.

Bus tęsinys