Šarūnas Kilius

Sharunas Kilius

Įterptinių sistemų mokymų lektorius Šarūnas Kilius yra Kauno technikos kolegijos autotransporto bei energetikos ir elektronikos katedrų docentas, 2006 metais įgijęs elektros ir elektronikos mokslų daktaro laipsnį. Jo mokslinių interesų kryptys: elektroninės apsaugos sistemos; mikroprocesorinės valdymo sistemos bei elektromobilių sistemos. Kauno technikos kolegijoje dėsto įvairius šios srities kursus apie mikroprocesorius, elektronikos matavimus, programavimo pagrindus, įterptines sistemas. Dalyvavo „Elektronikos komponentų montavimas ir demontavimas panaudojant šiuolaikines technologijas“, „Elektronikos produktų surinkimo priimtinumo reikalavimai pagal IPC-A 610 D standartą“, „Modernių technologijų taikymas elektronikos srityje, naudojant IPC standartus“, „Lightning and Surge Protection in Electrical Networks“ bei kt. kvalifikacijos kėlimo kursuose ir stažuotėse. Yra parašęs keletą šios sferos mokslinių ir metodinių darbų, tokių kaip „Mikroprocesoriai. Mokymo/si medžiagos rinkinys“, „Experimental research of pulse processes in the object grounding system // Electronics and Electrical Engineering“ ir kt.

Sharunas Kilius
lektorius Šarūnas Kilius

„ĮTERPTINIŲ SISTEMŲ MOKYMAI“

Vienas iš būdingiausių šiandieninės mokslinės-techninės pažangos bruožų yra platus mikroelektronikos gaminių naudojimas įvairiose ūkio srityse. Įterptinė sistema (angl. Embedded system) – tai į kitą įrenginį įterpta elektroninė sistema, kuri valdo tą įrenginį pagal jai užduotą programą. Jau dabar įterptinės sistemos plačiai integruojamos į įvairius įrenginius bei padidina jų veikimo efektyvumą: optimaliau valdomi automobilio darbo režimai, nuotoliniu būdu stebima kelių eismo ar statinių būklė, su specialia medicinine aparatūra stebima ligonių būklė, veiksmingiau valdomos pavaros, robotai. Šiandien 90% visų mikroprocesorių yra įterptinėse sistemose ir tik 10% asmeniniuose kompiuteriuose. Ekspertai mano, kad kiekvienais metais jų turi padaugėti 10–18% ir įmanoma, kad 2020 m. pasaulyje bus 40 mlrd. įrenginių su įterptinėmis sistemomis, o jų pridėtinės vertės prieaugis įdiegtos programinės įrangos dėka bus didesnis už įterptinių sistemų kaštus. Lietuvos įmonėms yra iškilęs svarbus uždavinys perorientuoti savo verslą ir technologijas į aukštos pridėtinės vertės produktų gamybą. Įterptinių sistemų teikiamos galimybės leidžia sukurti didelę pridėtinę vertę turinčius produktus, nes remiasi žiniomis, intelektiniu darbu ir nereikalauja didelių materialinių resursų. Įterptinių sistemų kūrimas yra itin sparčiai besivystanti tarpdisciplininė ir tarpšakinė sritis, apimanti procesų bei reiškinių pažinimą, besiremianti pažanga mikroprocesorių, metodų, algoritmų, programinės įrangos kūrimo srityse, bei puikiai atitinkanti Lietuvos galimybes bei interesus.