Pradedamas įterptinėms sistemoms skirtas projektas

foto 1 1

Lietuvos mokslininkų sąjungos institutas liepos mėnesio pabaigoje pradėjo vykdyti projektą „Mokslininkų vietinio ir tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas bei kompetencijų ugdymas“, kuriuo bus siekiama apjungti prie įterptųjų sistemų (angl. Embedded systems) kūrimo dirbančius šalies mokslininkus, iš dalies ir šias sistemas projektuojančius, gaminančius ar su jomis dirbančius įmonių darbuotojus.

foto-1-1
Mokslininkų sąjungos instituto direktorius Valentas Daniūnas, naujojo įterptosioms sistemoms skirto projekto vadovas dr. Zenonas Jančys ir Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas dr. Vygintas Gontis
(Gedimino Zemlicko nuotraukos)

Iterptoji sistema – tai i kita itaisa, aparata, prietaisa ar irengini iterptas ji valdantis elektroninis darinys, veikiantis pagal savarankiška jam užduota programa ir apdorojantis jam teikiama skaitmenine informacija. Iterptuju sistemu projektavimas ir gamyba atitinka strateginius Lietuvos mokslo ir pramones pletotes tikslus, užima svarbia vieta Europos Sajungos mokslo ir pramones saveikos programose. Didžia dali pradetajam vykdyti projektui numatytu lešu skiria Europos socialinis fondas, kuris kaip vienas iš ES strukturiniu fondu skirtas gerinti socialine sanglauda ir ekonomine gerove ES šalyse.

Sutarkime dėl pavadinimo

Spaudoje ir internetinėje erdvėje, taip pat ir mokslininkų, minėtų sistemų projektuotojų ir gamintojų aplinkoje dažnai galima sutikti terminą įterptinės sistemos, kartais ir kitus tų pačių sistemų pavadinimus. Dėl tokios įvairovės gali kilti ir tam tikros painiavos, todėl „Mokslo Lietuvos“ redakcija kreipėsi į Valstybinės lietuvių kalbos komisiją, prašydama paaiškinti, kokiam angliško termino Embedded system vertimui į lietuvių kalbą teiktina pirmenybė. Pateikiame komisijos Svetimžodžių skyriaus vyriausiojo specialisto Alvydo Umbraso atsakymą į mūsų užklausimą: „LR terminų banke skelbiamuose žodynuose embedded system atitinka terminai įdėtoji sistema, įstatytoji sistema. Pagal kitų terminų su dėmeniu embedded analogiją dar galima būtų pasidaryti tinkamą variantą įtaisytoji sistema. Jei rinktumėmės terminą su veiksmažodžiu įterpti, atitinkamai būtų įterptoji sistema“.

foto-1-2
Aptariamos aktualios įterptųjų sistemų kūrimo ir taikymo problemos: iš dešinės – Kauno technologijos universiteto Realaus laiko kompiuterių sistemų centro direktorius prof. dr. Egidijus Kazanavičius, šio centro projektų tyrėjas Arūnas Grubliauskas ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektroninių sistemų katedros doc. dr. Andrius Ušinskas

Kaip matyti, Lietuvių kalbos komisija palieka pakankamai daug laisvės pasirinkti. Lietuvos standartizacijos departamento Planavimo ir tikrinimo skyriuje leidybos eksperto Vytauto Valiukėno nuomone, teisingausia būtų naudoti terminą įmontuotoji, įrengtoji arba įtaisytoji sistema, nes šie terminai nesikerta su angliškais ar prancūziškais šių darinių terminais, geriausiai atitinka sąvokos prasmę ir turinį. Nebent kiek ausiai kliūva nelietuviškas termino įmontuotoji skambesys. Pagaliau juk tos aptariamos sistemos nebūtinai įterpiamos, sunku įsivaizduoti, kad lazerį būtų galima įterpti į bendrą įrenginį, daug korektiškiau skamba įtaisyti, įstatyti, gal net įdėti. Vadinasi, ir tas sistemas teisingausia būtų vadinti įtaisytomis, įstatytomis ar įdėtomis sistemomis.

Būtų visai neblogai, jei tuo klausimu savo nuomonę pareikštų skaitytojai, ypač tie, kuriems tenka su aptariamomis sistemomis dirbti ar net jas kurti. Mūsų padėtis kiek keblesnė, nes turime leisti šių sistemų projektui skirtą internetinį leidinį. Kūdikėlis (t. y. projektas) gimė, pradėjo krykštauti, o su leidinio vardu tikra bėda, nes gana naujo termino pavadinimas dar nėra nusistovėjęs.

Kas pasakytina apie būsimą leidinį, pradedamą taip pat ir šiuo straipsniu? Tai bus švietėjiško ir bendro pobūdžio mėnesinis internetinis leidinys, kelsiantis sau ir autoriams mokslo populiarinimo tikslus, skatinsiantis moksleivius ir studentus savo ateitį susieti su elektronikos bei inžinerinėmis specialybėmis. Jame numatoma skelbti projekto vykdymo eigą nušviečiančias publikacijas, įterptųjų sistemų pasaulio ir vietines naujoves. Stengsimės, kad mūsų publikacijos domintų ne vien siauros krypties specialistus, bet ir platesnį skaitytojų būrį. Džiaugsimės, jei visuomenei sugebėsime parodyti, kuo aptariamoji sritis mūsų šaliai naudinga, o specialistas jame atras idėjų, kaip būtų galima pakreipti savo darbus ar imtis naujų kūrybinių sumanymų. Mėginsime prie leidinuko leidybos pritraukti autorius, kurie dirba įterptųjų sistemų krypties teorinius ir praktinius darbus, o leidybos rūpesčiais dalysis redakcijos darbuotojai kartu su projekto vadovais ir vykdytojais.

foto-1-3
Vilniaus kolegijos dėstytojas, Kompiuterių technikos ir telekomunikacijų katedros darbuotojas Edmundas Garla.

Projekte taip pat numatoma kurti bendro informacinio pobūdžio portalą (internetinėje svetainėje), kuris bus ir kito visuomenei gerai žinomo mokslo žinių sklaidos portalo www.mokslasplius.lt dalis. Būsimasis portalas ir internetinis leidinukas bus vykdomo projekto dedamosios dalys.

Be publikacijų elektroniniame leidinuke ir minėto portalo kūrimo, numatyti taip pat Struktūrinių fondų ir Bendrosios programos projektų rengimo, įterptųjų sistemų mokymai. Mokymuose taip pat bus pristatytos programos, vyks praktiniai užsiėmimai, kuriuose dalyviai galės įgyti projektų rengimo įgūdžių.

Pirmasis projekto dalyvių susitikimas

Apie visa tai buvo kalbėta liepos 24 d. pirmajame projekto dalyvių ir vykdytojų susitikime Lietuvos mokslininkų sąjungos būstinėje. Aptartos mokymų temos,  dalyvių skaičius ir kiti svarbiausi su projektu susiję klausimai.

Mokymai – tai „Verslumo ir kompetencijų ugdymas“, „Mokslo komercializavimas“, „Patentavimas“ ir specializuoti mokymai, per kuriuos bus pažindinama su įterptųjų sistemų naujovėmis, jų kūrimo ir taikymo aktualijomis. Pirmos trys temos mūsų skaitytojams tikriausiai pakankamai aiškios, išsamesnių komentarų gal ir nereikalaujančios, todėl kiek smulkiau apsistosime ties specializuotais mokymais.

Numatytos šios mokymų temos: „Įterptosios įrangos gamyba“, „Įterptosios programinės įrangos inžinerija“, „Įterptosios operacinės sistemos“ ir „ARM (Advanced RISC Machine) architektūra“. Primename, kad tai preliminariai numatytos mokymų temos, kurias gyvenimas ir projekto vykdymo eiga gali pakoreguoti, priklausomai nuo pačių projekto dalyvių pageidavimų. Laukiame pasiūlymų.

Mokymuose dalyvaus dvi klausytojų grupės (po 15 dalyvių kiekvienoje), pageidaujantys galės dalyvauti dviejų dienų mokymuose. Lektoriais turėtų būti kviečiami geriausi Lietuvos ir užsienio įterptųjų sistemų srities žinovai, taip pat ir kitų mokymams numatytų sričių specialistai. Projekto sąlygose numatyta, kad pirmenybė dalyvauti mokymuose bus teikiama akademinių institucijų (universitetų, kolegijų, mokslo centrų ir institutų) mokslininkams ir tyrėjams, nors tikriausiai norą dalyvauti išreikš ir Lietuvos įmonių mokslininkai ir tyrėjai, dirbantys įterptųjų sistemų kūrimo, projektavimo ar taikymo srityse. Pagal išgales jiems bus sudaromos galimybės dalyvauti projekto renginiuose ir mokymuose. Lietuvos mokslininkų sąjungos institutas, kaip projekto iniciatorius, sieks suburti įterptinių sistemų baruose dirbančius mokslininkus į kolektyvą, pabandys jiems sukurti mokymosi ir bendravimo sistemą, taip pat sukurti informacinę viešinimo sistemą apie jų vykdomus darbus. Sistemoje atsispindės tiek duomenys apie pačius mokslininkus, tiek ir jų dirbamus darbus.

Ko laukiama iš projekto dalyvių, apskritai Lietuvos mokslininkų ir įmonių darbuotojų, dirbančių su įterpiamosiomis sistemomis? Visų pirma laukiama našaus bendradarbiavimo, pasiūlymų dėl aktualiausių mokymo temų, taip pat ir parenkant kviestinius lektorius.

Gediminas Zemlickas 

 
moLiet

KTUVilKolegijamazesnis     ESF mazytisPrint