Naujas nanotechnologijų proveržis – aktyviosios didžiosios plėvelės

Giant Surficant Slide2
1/52/53/54/55/5
4.00/5 (1)
loadingLoading...

Akrono Universiteto mokslininkai sukūrė naują medžiagą, kuri funkcijonuoja nanoskalėje. Ji gali padaryti lengvesnius nešiojamus kompiuterius, plonesnius televizorius  ir  smartfonų ekranus.

Grupė UA koledžo Polimerų mokslo ir polimerų inžinerijos mokslininkų panaudodami metodą, vadinamą nanomodeliavimu, derindami molekulines nanodaleles su polimerais, sukūrė šias naujas medžiagas…

– žinomas kaip „gigantiškos aktyvios plėvelės“, ar paviršiniai filmai ir skystieji tirpalai.

Didžiosios aktyvios plėvelės, ištobulintos UA mokslininkų, yra didelės, panašios į makromolekulių, tačiau jos veikia kaip molekulinės aktyviųjų paviršiaus medžiagų nanodalelės. Pasėkoje – nanodariniai nulems elektroninių produktų dydį.

Efektyvesnis dizainas – įmanomas

Giant-Surficant-Slide2
Dviejų didžiųjų aktyvių paviršių plonasluoksnių būsenų pavyzdžių struktūros. (šaltinis: Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America.)

Nanomodeliavimas arba savaime susirenkančios molekulinės medžiagos – pasaulio šiuolaikinės technikos pasiekimų rezulatas ir dabar jis, UA mokslininkų pastangomis yra pažengęs vieną milžinišką žingsnį. Jie teigia, kad šias naujas medžiagas įntegravus į elektroniką, dėl jų unikalių struktūrų paspartės itin lengvų, kompaktiškų ir efektyvių prietaisų kūrimas.

Savaiminio susijungimo procese ant puslaidininkių kristalų, skirtų naudoti integriniams grandynams, molekulės sukuria organizuotą litografinį piešinį . Šios savaime susirenkančios medžiagos skiriasi nuo įprastinių blokinių kopolimerų (t.y. sudėtinės makromolekulės, sudarytos iš daug vienetų, kurie turi bent vieną funkciją, kokios nėra gretimose dalyse), nes minėtos susirenkančios medžiagos organizuojasi  būdu, reguliuojamu molekuliniame lygyje .

IT pramonė nori  kuo mažesnių mikroschemų, kad galėtų gaminti kuo mažesnius ir greitesnius įrenginius.

Esami metodai leidžia komponentus pagaminti apie 22 nanometrų atstumais ir negali įsiskverbti į 10 nanometrų arba mažesnių skalių sritį, – būtiną, kuriant mažus, tačiau galingus, prietaisus. Didžiųjų paviršiaus aktyvių plėvelių metodas gali sąlygoti mažesnio masto elektroninių komponentų progresą.
Savaime susirenkančios medžiagos organizuoja mažesnių dydžių – mažiau nei 20 ar net 10 nanometrų komponentus. 20 nanometrų tai apytikriai 1/4000 toji žmogaus plauko diametras.

skaityti toliau: http://www.sciencedaily.com/releases/2013/07/130726121616.htm

vaizdas: http://www.uakron.edu