Lietuvos verslas: be fizikų technologijų negaminsim

v jokuzis 4837

Kaip ir kiekvienais metais, prasidėjus stojimų karštinei, pasipila patarimai abiturientams: kur stoti ir kokios galimos perspektyvos ar nusivylimai laukia išsirinkus įvairias studijų kryptis. Kaip taisyklė, jau keleri metai žiniasklaidoje ekspertai vieningai tvirtina, kad mažiausiai perspektyvų suteikia socialiniai mokslai, o daugiausiai – inžinerijos, medicinos, bei biotechnologijų kryptys. Deja, pamirštama praktiškai visų technologinių mokslų „motina“ – fizika, nors pastarosios absolventai niekada nesiskundė darbų stoka, o pastaruoju metu darbo vietų gerokai daugiau, nei absolventų.
Ganėtinai mažas dėmesys fizikai, ko gero, susijęs su tuo, jog šis mokslas, kaip ir visi fundamentalieji mokslai, įsivaizduojamas kaip labai sunkus, nuobodus, o kas svarbiausia – menkai pritaikomas praktiniame gyvenime. Juk gera specialybė visų prima turi būti praktiška, leisianti lengvai susirasti darbą, daryti karjerą ir siekti gero uždarbio.

v-jokuzis-4837
V. Jokužis, nuotr. iš asmeninio archyvo

Su konkrečiomis inžinerinėmis specialybėmis viskas kaip ir aišku – apie programuotojų trūkumą ir algas jau senai sklando mitai, ne ką prasčiau gyvena ir statybos ar mechanikos specialistai. O fizikai? Apie tai – fundamentaliesiems mokslams skirto tinklaraščio www.fmf.lt – atlikta analizė.

Taikomoji fizika – aukso vidurys tarp fizikos ir inžinerijos

Visų pirma, pradėdami pasakojimą apie fiziką ir fizikus, norime atkreipti dėmesį, jog fizika nelygi fizikai.

UAB „Elinta“ direktorius dr. Vytautas Jokužis ragina atskirti dar mokykloje matytą teorinę fiziką nuo taikomosios fizikos. Būtent taikomosios fizikos absolventų poreikis nuolatos didėja, o gabiausius šios srities jaunuolius „medžioja“ daugybė užsienio ir lietuviško kapitalo įmonių. Tuo tarpu renkantis teorinę fiziką, išties reikėtų labiau orientuotis į mokslinę karjerą, nei į darbą verslo įmonėse. „Mokslinė veikla yra taip pat sveikintina, tik ja užsiiminėti gali mažas žmonių skaičius ir planuoti dirbti mokslo srityje Lietuvoje yra sunku, nes mokslininkų reikia mažai ir jie turi būti labai pasišventę.“, – skirtumus aiškina direktorius.

Nepasigilinus į studijų programas gali būti neaišku, kuo skiriasi teorinė fizika nuo taikomosios fizikos. O skirtumų tikrai yra. Rengiant taikomosios fizikos specialistus yra siekiama, kad absolventas įgytų ne tik universalių teorinių, bet būtinai ir praktinių inžinerinių žinių.

Todėl šis mokslas siejasi su daugeliu tyrimų sričių, t. y. nanostruktūrinėmis medžiagomis ir jų pritaikymo būdus, fotonika, atomų ir molekulių fizika, biofizika, plazmos fizika, spintronika, kondensuotomis medžiagomis, nano- ir mikrotechnologijomis, molekulių fizika, nanoelektronika, netiesine optika ir optiniais prietaisais, energetika bei branduolinėmis technologijomis. Be to, taikomoji fizika užsiima ne tik teoriniu principų nagrinėjimu bei analize, bet ir praktiniu žinių taikymu, pvz., Einšteino Reliatyvumo teorija yra fundamentali fizika, o jos panaudojimas odinėse skaidulose – jau taikomosios fizikos sritis.

Tuo pačiu taikomoji fizika skiriasi nuo inžinerijos – mat čia specialistas naudoja fundamentalias fizikos žinias ir fizikinius tyrimus naujoms technologijoms kurti ar spręsti inžinerijos problemas. Kitaip tariant, taikomoji fizika – tai tiltas tarp fundamentaliosios (grynos) fizikos ir inžinerijos, pritaikantis įvairias technologijas tiriant gamtos reiškinius.

„Taikomosios fizikos studijas patarčiau pasirinkti tam abiturientui, kuris mėgsta tiksliuosius mokslus, bet dar tiksliai nežino, kokią specialybę konkrečiai nori pasirinkti. Baigus taikomosios fizikos studijas gana lengva pakreipti savo žinias į įvairių sričių specializacijas, nors gal tai ir ilgiau užtruks, nei iš karto baigus norimą specialybę“, – fundamentaliųjų mokslų perspektyvas aiškina UAB „Elinta“ direktorius.

Darius Tribandis
Darius Tribandis

O ar nesunku prisiderinti prie konkrečios veiklos srities pabaigus fizikos studijas? „Visų mus supančių technologijų pagrindas – fizikiniai dėsniai, procesai nesikeičia, keičiasi jų taikymas kasdienėje veikloje, naujose mus supančiose technologijose. Fizikos katedroje tas žinias galima gauti, o kaip tas žinias panaudosime – priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Nedvejodamas galiu sakyti, kad žinias įgytas studijuojant KTU Fundamentaliųjų mokslų fakulteto Fizikos katedroje, sėkmingai pritaikau ir šiandien“, – pasakoja Darius Tribandis, Jaunimo televizijos „Kobra TV“ vadovas, KTU ITPI skyriaus vedėjas.

Ar tikrai Lietuvai reikia fizikų?

Turbūt niekas neabejoja, kad Lietuvai reikia programuotojų, medikų, nanotechnologų – apie tai dažnai kalba patys įvairiausi ekspertai, verslininkai. Apie fizikus to nepasakysi – nors jų ir reikia, bet „kažkaip tyliai“. Tačiau kitaip ir būti negali – jau iš trumpo taikomosios fizikos pristatymo matyti, kad tai labai universalus mokslas, tad absolventai įmonėse įsidarbina ne „fizikais“, o įvairių procesų inžinieriais, fizikinių tyrimų specialistais, produktų bei radiacinės saugos priežiūros specialistais ir net pramonės įrangos pardavimų ar fizikais vadybininkais. Jau nekalbant apie tai, kad kiekvienais metais dalis taikomosios fizikos absolventų, ilgai nelaukę, kuria savo verslus, susijusius su studijų metu įgytomis žiniomis.

Čia galima prisiminti ir labai garsias Lietuvoje sėkmės istorijas, pvz., kad ir UAB „Brolis Semiconductors“ – po fizikos studijų trys broliai įkūrė įmonę, kuri dabar žinoma visame pasaulyje, o į jų klientų sąrašą šiais metais pateko daugiau nei 160 kompanijų nuo Japonijos iki JAV. Ne kartą įvairiuose interviu broliai prisiminė, jog viskas prasidėjo nuo tėvo patarimo.

„Brandos egzaminus išlaikėme labai gerai. Galėjome rinktis bet kurią specialybę, tačiau tėvas pasiūlė stoti į fiziką, sakydamas, kad bent proto įkrės, o paskui jau bus galima žiūrėti“, – prisiminimais mėgsta dalintis broliai. Dėl šio pasirinkimo jie nė kiek nesigaili – jau pirmame kurse paaiškėjo, kad fizika – teisingas pasirinkimas, o vėlesniuose kursuose ėmė aktyviai dalyvauti mokslinių laboratorijų veikloje ir galiausiai viskas baigėsi savo įmonės įkūrimu.

Tokių sėkmės istorijų tikrai netrūksta, tačiau jose ne taip dažnai galima išgirsti žodį „fizika“ ar „fizikas“, mat šis mokslas būna kaip atspirties taškas, o vėliau tampama tiesiog verslininkais, projektuotojais, inžinieriais. Štai todėl viešojoje erdvėje fizikos specialybė girdima labai retai, nors daugybė įmonių pačios atvažiuoja į mokymo įstaigas ieškoti tokių absolventų.

Pavyzdžiui, į KTU Fundamentaliųjų mokslų fakultetą „medžioti“ matematikų bei fizikų atvyksta tokios įmonės kaip „Baltic-Amercan Freedom Foundation“, „Barclays Technology Centre Limited Branch“, „Bentley Systems Europe B.V“, UAB „CSC Baltic“, UAB „ELAS“, UAB „Ernst & Young Baltic“, UAB „Etronika“, AB „FL Technics“, UAB „IBM Lietuva“, UAB „Elinta“ ir dar daugybė mažesnių.

Jau minėtoje ,,Elinta“ įmonių grupėje irgi eilę metų dirba taikomosios fizikos absolventai, kurie, pasak direktoriaus, kuo puikiausiai pateisino pasirinkimą: „taikomosios fizikos absolventai turi tvirtesnį techninių žinių pagrindą ir jiems lengviau įsisavinti naujas technologijas. Šie absolventai giliau supranta iš fizikinės pusės, kaip dirba prietaisai, kaip vyksta valdymo procesai. Taigi jie turi didesnę galimybę teisingiau parinkti prietaisus ar paaiškinti jų veikimą.“

Jeigu jau iš tikro fizikos absolventų poreikis yra didelis, logiška būtų manyti, kad statistiniai jų įsidarbinimo rodikliai yra labai neblogi. Patyrinėjus statistiką, tuo galima nesunkiai įsitikinti – pagal 2012 m. „Aikos“ duomenis, bedarbių, turinčių fiziko išsilavinimą, skaičius Lietuvoje yra tik 4, nors kiekvienais metais apie 300 absolventų baigia fizikos krypties bakalauro universitetines studijas. Palyginimui – Lietuvos Darbo biržos duomenimis, bedarbių teisininkų vien 2013 metų birželio mėnesį buvo 542.

Tiesa, nereikia manyti, kad taikomosios fizikos studijos, skirtingai nuo teorinės fizikos, yra nepalankios akademinei karjerai. Pavyzdžiui, baigę KTU Taikomosios fizikos bakalauro studijas daugelis tęsia mokslus magistrantūroje įvairiuose Lietuvos bei užsienio universitetuose. Pagal statistiką magistro studijas pasirinko: 2010 – 90%, 2011 – 75%, 2012 – 89% absolventai. Dalis šių absolventų pasirenka mokslininkų kelią ir studijuoja doktorantūros studijose.

Vien darbu sotus nebūsi

Nors nedarbas taikomosios fizikos absolventams negresia, tačiau kokio atlygio jie gali tikėtis? Juk finansinės galimybės visada buvo ir dar ilgai bus vienas iš svarbiausių kriterijų renkantis specialybę.

Toks klausimas dr. V. Jokužio visai nenustebina ir jo sulaukęs pradeda aiškinti verslo „ABC“:

„Labai geras klausimas – kiek realu uždirbti. Dažniausiai žmonės klausia: ,,kiek aš gausiu?“. Privačioje įmonėje reikia būtent uždirbti, nes atlyginimas mokamas iš tų pinigų, kuriuos sumoka klientas už darbuotojo atliktą darbą. Dažniausiai absolventai pirmais ar antrais metais neatneša didelės naudos įmonei, nes mažai ką išmano ar sugeba atlikti. Pirmus dvejus metus vyksta mokymasis, tad ir atlyginimas yra gaunamas, o ne uždirbamas ir jis būna nedidelis – 1500 – 2000 Lt po mokesčių. Patyrusio inžinieriaus uždirbamas atlyginimas gali būti nuo 2500 iki 3500 Lt po mokesčių.  Projekto vadovo atlyginimas – 3000 – 5000 Lt po mokesčių. Premijos, įvykdžius sėkmingus projektus, gali siekti iki 50% metinio atlyginimo.“

O ar gali taikomosios fizikos absolventas pakilti nuo paprasto inžinieriaus iki projektuotojo ar projekto vadovo ir pretenduoti į didžiausias algas? Direktoriaus nuomone, tai absoliučiai realūs pasiekimai, priklausantys nuo asmeninių charakterio savybių ir turimų gebėjimų: „jeigu absolventui patinka technika, jeigu jis sugeba ne tik teoriškai mąstyti, bet ir pasiėmęs atsuktuvą išardyti ir surinkti prietaisą, atlikti eksperimentus ir pamatuoti  oscilografu parametrus – tai ateityje įsisavinęs techniką ir suprasdamas jos veikimo pricipus toks žmogus gali tapti projektuotoju ar projekto vadovu.“


Fizikos studijoms nedėkinga švietimo sistema

Nežiūrint šviesių perspektyvų ir specialistų trūkumo, stojančiųjų kiekis į taikomosios fizikos specialybę kiekvienais metais daug mažesnis, nei kad yra tokių specialistų poreikis. Kodėl taip yra?

g.Laukaitis p22_7808r
Giedrius Laukaitis, nuotr. iš http://ktu.lt/fmf/

KTU Fundamentaliųjų mokslų fakulteto Fizikos katedros vedėjo prof. dr. Giedriaus Laukaičio nuomone, iš dalies tai lemia sunkumų baimė: „fizikos mokslas nėra pats lengviausias (o kaip gi kitaip – tenka suprasti didžiąsias pasaulio dėsningumų paslaptis, suvokti fizikinių reiškinių priežastis ir sąryšius), tačiau nepabijosime drąsaus teiginio, jog ir atsiveriančios galimybės yra labai plačios.“

Su fizikos perspektyvomis sutinka ir dr. V. Jokužis: „fizikos studijos ateityje turėtų būti populiaresnės. Fizika reikalinga ten, kur yra gamyba, technologijos. Aš tikiu, kad ateityje gamyba pradės keltis atgal iš Kinijos į Europą.“

Vis dėl to fizikos studijų populiarėjimui gana stipriai „pagalius į ratus“ kiša dabartinė švietimo sistema – labai anksti tenka rinktis profiliavimą, o vėliau kad ir pasikeitus nuomonei, pakeisti sprendimų praktiškai neįmanoma.

„Labai gaila, kad iš abiturientų mūsų įstatymai atėmė galimybę laisvai pasirinkti, kuo nori būti, nes daug kas nebepasirenka tiksliųjų mokslų baigiamųjų egzaminų: fizikos, matematikos. Tai užkerta kelią tolimesnėms tiksliųjų specialybių studijoms. Jaunesniame amžiuje pasirinkta mokymosi sritis gali būti neteisinga, nes gali būti pasirinkta atsitiktinai – patiko ar nepatiko mokytojas, taip pasirinko draugai, patarė tėvai, sunku ar lengva mokytis ir t. t. Gerai būtų, kad po vidurinės mokyklos baigimo visi abiturientai būtų lygiose starto pozicijose“, dabartinės švietimo sistemos trūkumus įvardina dr. V. Jokužis.

Tad, jeigu dar nepadarėte galutinio sprendimo, kur studijuoti ir neišsirenkote konkrečios inžinerinės specialybės – pasvarstykite ir apie taikomosios fizikos studijas – teisininkų ir vadybininkų Lietuvoje jau turime pakankamai, pats laikas auginti tiksliųjų mokslų specialistus ir taip skatinti inovacijas Lietuvoje.

Mokslo ir technologių populiarinimo centras (MTPC)