KTU mokslininkų išradimas: aklųjų „baltąją lazdelę“ pakeis pjezoelektrinis liestukas

Pjezoelektrinis liestukas KTU

Vienintelė priemonė, padedanti akliesiems orientuotis erdvėje, yra „baltoji lazdelė“. Tačiau pastaroji visiškai neatitinka ne tik šių dienų besikeičiančios visuomenės poreikių, bet ir sunkiai gelbsti norint nepasimesti miesto aplinkoje. Naudodamiesi „baltąja lazdele“, aklieji patiria didelių nepatogumų bandydami nuvykti iš taško A į tašką B, norėdami aplenkti kokią nors kliūtį ar identifikuoti kelyje pasitaikiusius objektus.Įvertinę tobulėjančias technologijas ir jų pritaikymo galimybes, KTU mokslininkų komanda kartu su „Informacinių technologijų organizacija“ sukūrė sistemą akliesiems, kuri įgalina akluosius dirbti su 2D grafika ir padeda orientuotis erdvėje. Regos sutrikimą turinčiam žmogui tereikia turėti planšetinį kompiuterį arba išmanųjį telefoną ir specialų, mokslininkų sukurtą pjezoelektrinį liestuką. Pasikabinus ant kaklo išmanųjį telefoną ir jo ekraną skenuojat pjezoelektriniu prietaisu, galima identifikuoti kliūtį ir jos išvengti. Naujoji sistema akliesiems gali nusakyti ir spalvą. Kaip šis prietaisas galėtų palengvinti aklųjų gyvenimą ir pakeisti „baltąją lazdelę“ sutiko papasakoti projekto vadovas prof. Ramutis Bansevičius.

Apie kliūtį praneš garsinis signalas arba impulsas

Liestuku skenuojant ekraną kertamos linijos ar charakteringi specifiniam vaizdui kontūrai, o programinė įranga „paverčia“ juos tam tikro dažnio elektriniais signalais. Pastarųjų dažnis priklauso nuo linijų, kontūrų ar fono spalvos. Nustačius, kad tam tikras dažnis atitinka tam tikrą spalvą, aklajam tampa įmanoma suvokti ne tik kliūtį, bet ir spalvą. „Planšetinio kompiuterio ar telefono objektyvas lietimui jautriame ekrane fiksuoja aplinkos vaizdą, kuris programinės įrangos pagalba jį filtruoja, palikdamas tik esminius objekto bruožus, pavyzdžiui duris, laiptus, gatvės perėją ir t.t.“, – veikimo principą nusako R. Bansevičius.

Elektriniai signalai aklajam gali būti suvokiami 2 būdais: paverčiant juos į girdimo diapazono akustinius signalus arba perduodant juos į liestuke esančias ir su pirštu kontaktuojančias Brailio adatėles. Pasak profesoriaus, aklieji turi ypatingai išvystytą ir jaurią klausą, todėl daugumai jų priimtiniau, kad apie kliūtį būtų pranešama impulsu, o ne garsiniu signalu. Tačiau kiekvienas turi pasirinkimo galimybę.

„Baltosios lazdelės“ ir pjezoelektrinio liestuko skirtumai

Norint suvokti kaip aklasis jaučiasi tarp mums savaime suprantamų objektų, profesorius siūlo įsivaizduoti mišką: „Kaip aklajam eiti miške, neužkliūvant už medžių? Jam tereikia pasikabinti mobilų telefoną ant kaklo, kad objektyvas fiksuotų vaizdą prieš jį. Programinė įranga filtruoja nereikalingas detales, palikdama tik medžių kamienus. Pirštu (akustinis signalas) ar liestuku (Brailio adatėlės poveikis į pirštą) skenuodamas ekraną, aklasis suvokia, kur yra kliūtis ir aplenkia ją“, – tikina R. Bansevičius. Taigi, priešingai nei naudojant „baltąją lazdele“, kliūties paliesti nereikės – apie ją informuojama iš anksto. Be to, aklųjų sistema padeda atpažinti ir spalvą. Vertinant ne tik „baltosios lazdelės“ ar pjezoelektrinio liestuko technines galimybes, bet ir kainą, mokslininkų komanda tikina, kad tai nėra brangus išradimas. „Gaminti reikia tik pjezoelektrinį liestuką, o speciali programa, kuri gali būti visą laiką atnaujinama ar tobulinama, telefone ar planšetiniame kompiuteryje instaliuojama atskirai. Paties liestuko savikaina yra apie 50 litų“, – pasakoja profesorius.

Išradimas, kuris laukia pripažinimo

Ši naujoji sistema akliesiems buvo pristatyta „Vilniaus inovacijų forume“ tarp pačių pažangiausių išradimų. Kadangi tai naujas išradimas, masinės pjezoelektrinių lietukų gamybos dar laukiama – ieškomi investuotojai. Kol kas planuojama atlikti dar daugiau bandymų, norint ir toliau tobulinti prietaisą.

Mokslininkai išradimą „Liestukas, skirtas akliesiems ar silpnaregiams dirbti su planšetiniais kompiuteriais ar išmaniaisiais telefonais“ (autoriai R. Bansevičius, M. Gudauskis, A. Žvironas, V. Jūrėnas, pareiškėjas – Kauno technologijos universitetas) jau užregistravo Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure. 2014 m. mokslininkų komanda planuoja gauti ir europinį patentą.

Pjezoelektrinis-liestukas_KTU

Nuotr: Jonas Klėmanas, KTU