Kitas tinklas

Vėjo turbinos „šneka“ tarpusavyje tokiu būdu optimizuodami savo produkciją.
1/52/53/54/55/5
3.00/5 (2)
loadingLoading...

Mikrovaldiklių yra visur. Iš esmės – tai maži, į visus aparatus įterpti kompiuteriai, stebintys ir prižiūrintys sparčiai besiplečiančią jų atliekamų funkcijų visumą. Pavyzdžiui, skalbimo mašinose tie maži kompiuteriai kontroliuoja vandens vožtuvus ir užtikrina, kad durelės yra uždarytos. Kiti davikliai gali parodyti, ar labai purvini drabužiai.Daugiau...

Įterptų mikrovaldiklių galima rasti beveik visuose prietaisuose, pradedant DVD vaizdo grotuvais bei elektriniais įrankiais ir baigiant automobiliais ar medicininės paskirties technika. Mikrovaldikliai skiriasi nuo standartinių kompiuterių savo dydžiu ir informacijos apdorojimo galia. Paprastai įterptinės sistemos turi mikroprocesorių, vidinę atmintį ir sąsajų su išoriniu pasauliu, tačiau jie yra žymiai mažesni už įprastus kompiuterius.

„Po kelių dešimtmečių bus sunku rasti kokį nors gaminį, kuriame nebūtų kompiuterių“, – 1966 m. pranašavo Vokietijos kompiuterių specialistas Karlas Štainbuchas (Karl Steinbuch). Jo vizija jau gana seniai buvo įgyvendinta ir net viršyta su kaupu, o pasaulinė įterptinių sistemų rinka dabar jau skaičiuojanti apie 200 mlrd. eurų, remiantis Rolando Bergerio konsultacijų valdymo bendrovės ir Vokietijos pramonės asociacijos „Bitkom“ duomenimis, ir toliau sparčiai auga bei didėja.

Ypač reikšmingos įterptinės sistemos yra aukštųjų technologijų įmonėms, nes šitie maži, virtualūs, nematomi mini kompiuteriai yra įmontuoti beveik į kiekvieną šių įmonių parduodamą produktą, pradedant medicinine įranga ir baigiant pastatų valdymo sistemomis, traukiniais, įtampos pasiskirstymo sistemomis bei turbinomis.

gydytojai naudojasi nauja technologija
gydytojai naudojasi nauja technologija

Vis dažniau aukštųjų technologijų įmonės vadovaujasi šios koncepcijos vadinamosios vertikaliosios IT principais – tai įmonių informacinių technologijų sprendimai, specialiai pritaikyti individualiems sektoriams, – paaiškina Gerhardas Kresas (Gerhard Kress). – Priešingai, horizontalioji IT yra pritaikoma daugelyje sričių tuo pat metu, pavyzdžiui, Microsoft Office programose, taip pat kaip apskaitos programinėje įrangoje. Tuo tarpu „Siemens“ įmonė laikosi kitokios krypties.

Pavyzdžiui, dėl įterptinio intelekto gydytojas naudodamasis šiuolaikiniu kompiuterinės tomografijos skeneriu gali peržiūrėti vaizdus, padarytus šiuo aparatu savo monitoriuje, arba duomenys gali būti perkelti į diagnostinį programinės įrangos paketą, pavyzdžiui, „Siemens syngo.via“ (Syngo.via – tai pagalbinė sistema, padedanti skirtingų profesijų atstovams palengvinti savo profesinę veiklą. Ši programinė įranga gali visiškai normaliai veikti drauge su kitomis programomis, ji palengvina darbą, pavyzdžiui, šiuo atveju gydytojams: atsižvelgiant į vartotojo poreikius programa gali būti konfigūruojama. Ji suteikia galimybę gydytojams peržvelgti vaizdus savo telefonuose, pasidalyti su kolegomis, taip pat programoje yra sparčiausi duomenų apdorojimo algoritmai, galintys atlikti kokybinę analizę. Ši programa leidžia gydytojams ne tik peržvelgti vaizdus, bet ir palyginti pacientų ankstesnių kompiuterinių tomografijų rezultatus su dabartiniais.

150-metų senumo ąžuolas su įterpta sistema.
150-metų senumo ąžuolas su įterpta sistema

Žmonės jau gana seniai įvaldė pasaulinį duomenų tinklą, dar kitaip žinomą kaip internetas. Dabar ir mašinos pradeda daryti tą patį. Dabar tendencija tokia, kad yra atveriamas interneto horizontas daiktams, o, pavyzdžiui, pažangaus valdymo centrai (intelligent control centers) pradeda naudoti savo sąsajas, galinčias tiesiogiai susisiekti vienas su kitu. „Mes tikimės, kad 2020 metais jau bus apie 50 mlrd. sujungtų prietaisų“, – sakė „Ericsson“ generalinis direktorius Hansas Vestbergas (Hans Vestberg). Įmonė net aprūpino medį įterptine sistema, kad jis galėtų siųsti pranešimus į internetą. „Sakykime, jūs turite miškininkystės įmonę“, – klausia Vestbergas, – „Ar jūs nenorėtumėte sužinoti, kaip jaučiasi medis?“

2011 m. vasarą „Siemens“ ir Vokietijos mokslinis žurnalas „Spektrum der Wissenschaft“ matavimo technologija aprūpino 150 metų senumo ąžuolą, esantį Erlangeno  botanikos sode (Vokietija). Dėl įtaisyto Wi-Fi bevielio interneto įrenginio, medis siunčia duomenis į pagrindinį kompiuterį, kuris fiksuoja, kaip laikosi medis šiuo konkrečiu momentu. Interneto vartotojai gali patys įsitikinti ir pažiūrėti – „Kalbantis medis“ (Talking Tree) yra labai aktyvus tokiuose socialiniuose tinkluose kaip „Facebook“ ir „Twitter“, taip pat jis įkelia nuotraukas į „Flickr“, o vaizdo klipus į „YouTube“.

Vadinamasis „Daiktų internetas“ taip pat stengiasi neatsilikti. Ateityje tokie energijos vartotojai, kaip skalbimo mašinos ir vėsinimo sistemos, galės bendrauti su tinklu, kad galėtų optimaliai subalansuoti savo darbą. „Siemens“ kartu su viena Vokietijos įmone jau daugiau nei metus atlieka šios krypties tyrimus. Teigiamų rezultatų norima matyti jau 2020 m., tais pačiais metais tikimasi, kad mašinos galės bendrauti ne tik tarpusavyje, bet ir su aplinka, kad galėtų išvengti galimų avarijų arba paprasčiausių spūsčių kelyje. Netolimoje ateityje siekdamos išgelbėti žmonių gyvybes, mašinos galės „plepėti“ tarpusavyje.

 

Gamybos revoliucija

Vėjo turbinos „šneka“ tarpusavyje, tokiu būdu optimizuodami savo produkciją.
Vėjo turbinos „šneka“ tarpusavyje, tokiu būdu optimizuodami savo produkciją

Daugelis pramonės šakų taip pat domisi „Daiktų internetu“, nes tai galėtų tapti tikra gamybos pramonės revoliucija. Tokiu bendru požiūriu pasižymi įmonės „Industrie 4.0“ technologai, tai yra Vokietijos Federalinės vyriausybės aukštųjų technologijų iniciatyva, kurios metu vyksta bendradarbiavimas su „Siemens“. Toji iniciatyva numato scenarijų, kai gamykloms daugiau nebereikės centralizuoto valdymo. Esant tokiam scenarijui, įrenginiai gaminantys žaliavas ir gamybinės mašinos galės pradėti dialogą, kad savarankiškai gėbėtų optimizuoti gamybos procesą. „Kiekviena žaliavos siunta turės savyje mažą įterptą sistemą, atitinkančią miniatiūrinį žiniatinklio serverį su bevielie sąsaja, kuri tarnaus kaip skaitmeninė produkto atmintis“, – paaiškina Vokietijos dirbtinio intelekto mokslinių tyrimų centro (DFKI) Sarbriukene  generalinis direktorius, prof. Volfgangas Valsteris (Wolfgang Wahlster). – „Įterptinė sistema tiksliai žinos, kuo turėtų tapti šis žaliavos išteklius ir savarankiškai pateiks užklausą atskiroms (pavienėms) gamyklos mašinoms“. Ateityje prekių paketai patys suras sau kelią per tinklą, pradėdami derybas su juos sukančia aplinka.

Be to, mašinos, atliekančios tokias pat funkcijas gamykloje galės lanksčiai pereiti nuo vienos produkcijos prie kitos be centrinės valdymo sistemos įsikišimo. V. Valsteris tai vadina „Susijunk ir Pagamink“, kitaip tariant standartinių kompiuterių (PC) „Prijunk ir Žaisk“ analogiška technologija.

Paslaugos visiems

Tai kaip tik ir yra už viso „Paslaugų interneto“ (Internet of Services) slypinti idėja. Čia ir dabar pasaulinis kompiuterinis tinklas yra paverstas programinės įrangos modulių sueiga, lengvai galinčia tapti aukštesnio lygio paslaugų sfera, nes naudoja standartizuotas sąsajas. Rytojaus „Paslaugų internetas“ taip pat gali palengvinti mūsų gyvenimus. Kai kurie tyrinėtojai numato internetinę rinką, galinčią tiekti ir suderinti paslaugas kiekvienam iš mūsų. Pavyzdžiui, netikėtai sutrikus namų šildymo sistemai, šeimininkui nereikės kreiptis į šildymo tinklų operatorių. Tuo tarpu užtektų tik skambučio į paslaugų aptarnavimo skyrių. Naudodama semantines technologijas sistema atpažintų problemą ir situacijos rimtumą priklausomai nuo sezono ir orų prognozės. Sistema pati identifikuotų tinkamą darbuotoją ir deramai organizuotų darbus.

Profilaktinis remontas vietoj staigaus ir netikėto gedimo – kiekvienam iš mūsų būtų naudinga pasakyti mašinoms, kas vyksta!

Parengė Julija Carapkina

Šaltinis

http://phys.org/news/2013-02-network.html