Jutiklis, naudojantis radijo bangas ypač mažiems slėgio pokyčiams matuoti

sensor

Stanfordo universiteto (JAV) inžinieriai sukūrė ypač jautrų bevielį slėgio jutiklį, kurį jau sėkmingai išmėgino laboratorijoje, matuojant pelių vidinį smegenų spaudimą po traumų.

Jutiklio technologija yra labai paprasta, o gamyba – pigi,  todėl gali turėti labai didelį panaudojimo potencialą – pavyzdžiui, gamintant į odą panašią medžiagą, kuri jaustų net labai mažus slėgimo pokyčius, todėl tiktų protezų, jautrių prisilietimams, gamybai. sensor

Jutiklis yra pagamintas iš dviejų varinių ričių, atskirtų izoliatoriumi – plonu gumos sluoksniu, turinčiu specialų, piramidės formų iškilimų paviršių.

Varinės ritės veikia kaip kintamo dažnio radijo antena, kurios dažnis pasikeičia, dėl slėgio pokyčių susispaudus ar išsiplėtus gumos sluoksniui.
Net menkiausias, mikronų dydžio gumos susispaudimas lemia antenos elektromagnetinių charakteristikų pasikeitimą, kurį galima išmatuoti pagal pasikeitusį elektromagnetinių bangų dažnį.

Didelis privalumas, kad jutikliui reikia energijos šaltinio – mažo galingumo radijo bangų generatoriaus – tik matavimo metu, o duomenis galima išmatuoti prietaisu, esančiu keliolikos metų atstumu nuo jutiklio, todėl jis labai tinkamas medicininiams tyrimams.

Viena iš aktualių sričių būtų pacientų su sunkiomis galvos smegenų traumos stebėsena. Tokiems ligoniams labai svarbu laiku pastebėti smegenų tinimą ir didėjantį vidinį slėgį kaukolėje, todėl toks jutiklis ypač tiktų neinvaziniam paciento stebėjimui.

Šiuo jutikliu, pritvirtintu prie žmogaus kūno, pavyko išmatuoti ir pulsą  – taip iš esmės įrodyta, kad  ši technologija gali tikti ir kraujotakos sutrikimams fiksuoti.

 

 

Continuous wireless pressure monitoring and mapping with ultra-small passive sensors for health monitoring and critical care