Išmaniosios automobilių šviesos, neakinančios vairuotojų

zibintai

Išmanieji automobilių žibintai, sukurti Carnegie Mellon universiteto Robotikos instituto (JAV), leidžia vairuotojams naudotis ilgosiomis šviesomis, visai nesibaiminant, kad jos akins priešais atvažiuojančius  vairuotojams. Taip pat ir gerokai sumažinti šių šviesų atspindį, važiuojant sningant ar lyjant tamsiu metu.

Šie žibintai gali fiksuoti ir stebėti neribotą priešais atvažiuojančių automobilių ar kitų objektų skaičių, o tą dalį šviesos, kuri pakliūtų į šių automobilių vairuotojų akis, tiesiog išjungia.
Dar daugiau – jie gali fiksuoti net krintančius vandens lašus ir snaiges ir blokuoti siaurus žibintų šviesos spindulius, krentančius į juos – taip sumažinant į vairuotojo akis atsispindinčią šviesą, kuri gerokai apsunkina matomumą vairuojant prastu oru. zibintai

Robotikos instituto  tyrėjų teigimu, net ir praėjus 130 metų po to, kai pirmą kartą buvo panaudoti automobilių žibintai, nors jie gerokai patobulėjo, tačiau taip pat sėkmingai akina vairuotojus, o daugiau nei pusė transporto priemonių avarijų įvyksta tamsiu metu.  Tačiau su programuojama žibintų  sistema būtų galima naudoti net smarkiai ryškesnius priekinius žibintus, nebijant, kad jie gali kenkti kitiems eismo dalyviams.

Šių žibintų pagrindini skirtumas – jie naudoja ne lemputes, bet kitą šviesos skleidimo technologiją, taikomą video projektoriuose – mikro elektromechaninę sistemą (angl. MEMS – Microelectromechanical system), kurioje šviesa (projektorių atveju –vaizdas) yra kuriama mikroskopiškai mažų veidrodėlių, išdėstytų ant puslaidininkio lusto.
dlp_lustas

Tokie projektoriai turi bendrą pavadinimą DLP (angl. Digital Light Processing, skaitmeninio šviesos apdorojimo), juose apie milijonas – skaičius priklauso nuo skiriamosios gebos, pavyzdžiui, 1200 x 800 pikselių lustas turi 960 tūkstančių veidrodėlių) – šviesos spindulių yra nepriklausomai vienas nuo kito kontroliuojami kompiuterio.

Tokie lustai panaudoti ir išmaniuosiuose žibintuose. Kamera fiksuoja besiartinančius automobilius, kelio ženklus ar net tokius mažus objektus kaip snaigės. Tuomet šviesos spinduliai atitinkamai pakoreguojami –  vieni sumažinami ar visai išjungiami, o kiti – sustiprinami. Bendro apšvietimo pakeitimai yra nedideli ir beveik nepastebimi, tačiau išryškinami svarbūs objektai ir nebeakinami kiti vairuotojai.
Sistemos vėlavimas – laikas, praėjęs nuo momento, kai kamera aptinka objektą iki atitinkamo šviesos koregavimo yra 1 – 2,5 milisekundės. To pakanka, kad nereiktų naudoti sudėtingų algoritmų, norint paskaičiuoti, kaip pakis objekto padėtis iki to laiko, kol sureaguos priekiniai žibintai. Tiesa, būtent dėl šios priežasties sistema tampa mažiau veiksminga, važiuojant dideliu greičiu lyjant ar sningant.

Išmanieji žibintai turi ir kitą privalumą – susieti su navigacijos sistema, jie gali ryškiau apšviesti skiriamąją juostą ar ant kelio projektuoti rodykles, rodančias, kur reikia važiuoti.

Video: http://www.cs.cmu.edu/smartheadlight/media_v3/vids/summary_video_timed.webm