Inovacijų švyturys Vidmantas Tomkus: „reikia mokėti nugalėti žmonių abejingumą”

Inovacijų švyturys
1/52/53/54/55/5
loadingLoading...

Vasario 26 d., LR Prezidento rūmuose, „Žinių ekonomikos įmonės 2015“ apdovanojimų metu EKSMA grupės iniciatyva pirmąjį kartą apdovanotas asmuo, kuris savo asmenine iniciatyva, patarimais, pagalba ir kitais veiksmais aktyviai bei rezultatyviai prisideda prie Lietuvos inovacijų ekosistemos tobulinimo ir pažangios valstybės įvaizdžio kūrimo. Inovacijų švyturio apdovanojimas buvo įteiktas Vidmantui Tomkui.

Vidmantas Tomkus – Lietuvos aerokosmoso asociacijos direktorius vienas pagrindinių Lietuvos kosmoso veiklų iniciatorius ir skatintojas, paskyręs daug laiko bei pastangų, kad Lietuva taptų kosmoso valstybe. Vidmantui ilgą laiką teko dirbti su įvairiomis telekomunikacijų technologijomis ir viena iš rūšių – ryšiu tarp palydovų technologija. Su šia technologija jis susijęs beveik 20 metų, nuo 1998 m., kai buvo įgyvendintas radijo stoties M-1 signalų perdavimas per palydovą ir paskirstymas į siųstuvus Lietuvoje. Tai ilgainiui tapo įmonės veikla, kurios pagrindinis tikslas buvo aptarnauti klientus esančius šalyse, kuriose blogai išvystyta ryšių infrastruktūra. Apie 2008 metus buvo pradėta dirbti su Europos kosmoso programomis, kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra dalyvavo pasiruošime stojant į Europos kosmoso agentūrą.

 

Reikia mokėti nugalėti žmonių abejingumą ir nepasitikėjimą

„Kosmosas visada būdavo siejamas su didžiųjų valstybių didelėmis karinėmis ar tarnybos programomis, visi žinojo, kad tai kainuoja milijardus ir mažai šaliai, kaip Lietuvai, tokią veiklą vystyti atrodė neįmanoma. Todėl tikėjimo pradedant veiklą buvo nedaug“, – Vidmantas Tomkus.

„Stojant į Europos kosmoso agentūrą ir dalyvaujant įvairiuose FP7 bei Horizon 2020 programų posėdžiuose pagrindinė veikla buvo administracinė, reikėjo ruošti įvairias programas, bet aš asmeniškai visada esu linkęs labiau prie praktinių pasiekimų, dėl to norėjosi turėti kažką tokio labiau apčiuopiamo. Nors visi sakė, kad tam reikia daug laiko, reikia pradėti nuo mokslinių tyrimų, o visi konstravimo darbai ateis gerokai vėliau, tačiau norėjosi sukonstruoti kažką realaus ir tai iš tiesų buvo pasiekta“, – pasakoja Lietuvos aerokosmoso asociacijos direktorius.

Pirmųjų lietuviškų palydovų paleidimas į kosminę orbitą reikalavo daugybės darbo. Nors patys palydovai buvo nedideli, bet nuveiktas darbas tikrai svarus. „Dalyvavo pora didžiausių Lietuvos universitetų – Vilniaus universitetas ir Kauno technologijos universitetas, daug jaunimo ir rėmėjų. Projektas buvo suorganizuotas rėmėjų ir universitetų lėšomis, tai nebuvo kažkokia valstybinė programa“, – prisimena Vidmantas. Jis pats turėjo galimybę padėti tiek palydovo konstravimo, tiek paleidimo procese, nes reikėjo surasti, kas galėtų tą palydovą nugabenti į kosmosą, atlikti daugybę patikrinimo procedūrų, bandymų. Šiais klausimais Vidmantui teko bendrauti su Nacionaline aeronautikos ir kosmoso administracija (angl. NASA – National Aeronautics and Space Administration) atstovais, po to buvo pasirašyta sutartis su viena iš privačių bendrovių, kurie turėjo sutartį su NASA dėl krovinių gabenimo į tarptautinę kosminę stotį. Tokiu būdu projektas per porą metų virto realybe. Du palydovai „LitSat-1“ ir „LituanicaSat-1“ buvo paleisti į kosmosą, kur sėkmingai atliko numatytas užduotis.

Šių palydovų paleidimas į kosmosą turėjo didžiulį rezonansą viešojoje erdvėje. Visuomenė plačiai sužinojo apie vieną iš kosmoso veiklų – palydovo kūrimą, svarbą ir reikalingumą, kosmoso veiklų naudingumą. Lietuva tapo kosmoso valstybe, visuomenė turėjo galimybę pakeisti požiūrį į kosmoso veiklas iš gana riboto į gana entuziastingą ir pritariantį.

Palydovų paleidimas, be abejo, yra labai svarbus, bet dar didesniu pasiekimu Vidmantas laiko tai, kad šioje srityje atsirado tęstinumas. „Palydovų paleidimas iš tikrųjų paskatino Vyriausybę, Ūkio ministeriją priimti reikiamus sprendimus, kad Lietuva pasirašytų sutartį su Europos kosmoso agentūra. Dabar jau porą metų vyksta bendradarbiavimas, atsirado galimybių ir papildomo finansavimo įvairioms veikloms gauti. Taip pat buvo pasirašytos Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros ir NASA sutartys dėl studentų stažuočių. Mano manymu, tas tęstinumas ir tai, kad atsirado realios sutartys, realus bendradarbiavimas ir vis daugiau jaunų žmonių turi galimybių prisijungti prie šitų veiklų, atveria kelią ir perspektyvą, kad Lietuva gali vadintis ir kosmoso šalimi“, – džiaugiasi šių metų „Inovacijų švyturys“.

Jau pirmųjų Europos kosmoso agentūros kvietimų dėka atsirado keletas mokslo tyrimų ir mokomųjų šviečiamųjų projektų. Pavyzdžiui, vienas iš jų yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto paraiška dėl mažųjų palydovų konstravimo. Studentai tai galės panaudoti ir savo mokymosi procese, bus rašomi bakalauriniai, magistriniai darbai iš įvairių sričių: elektronikos, mechanikos, ryšių. „Tai yra labai svarbu, nes tokiu būdu mes išmokstame dirbti kolektyve ir galime parodyti partneriams ir konkurentams savo inžinerinius sugebėjimus. Lietuvos rinka yra pakankamai maža ir mums reikia nuolat kelti savo kvalifikaciją. Tie pasiekimai ir laimėjimai gali būti taikomi įvairiose srityse ir skatinti visą technologinės bendruomenės ir verslo augimą“, – teigia jis.

 

Trūksta tvaraus bendradarbiavimo tarp valdžios, mokslo ir verslo

Vidmantas Tomkus veikia kaip katalizatorius visuose Lietuvoje su kosmosu susijusiuose procesuose, jo dėka vyksta apsikeitimas progresyviomis idėjomis tarp mokslo, verslo ir valdžios įstaigų, dėl skirtingų mokslo įstaigų bendradarbiavimo stiprinimo, dėl mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimo. V. Tomkus bendradarbiaudamas su valdžios įstaigomis prisidėjo prie Lietuvos bendradarbiavimo su Europos kosmoso agentūra ir NASA vystymo, sutarčių su jomis pasirašymo, bepiločių orlaivių naudojimo ir naudojimosi jais taisyklių parengimo.

Pats Vidmantas, kalbėdamas apie verslo, mokslo ir valdžios bendradarbiavimą kaip vieną iš didžiausių problemų išskiria tai, kad jis nėra tvarus. Kiekviena sritis, ar tai būtų valdžios institucijos, ar tai būtų mokslo įstaigos ar verslo įmonės, dažnai turi skirtingus tikslus, todėl aukštųjų technologijų produkcijos kūrimas netgi turint pakankamai žmogiškųjų resursų ir patirties vis tiek užtrunka 2 – 3 metus. O norint pradėti plėtoti naują sritį, tam reikia kelerių ar net dešimties metų. „Lietuvoje trūksta ilgalaikio planavimo, taip pat labai sunku pradėti vystyti naują sritį. Jeigu niekas, pavyzdžiui, Lietuvoje neaugina bananų, tai turbūt būtų sunku įsteigti bananų tyrimų institutą, tai panašiai buvo ir su kosmosu, tam tikri darbai buvo pradėti daryti dar tarybiniais metais, bet realiai toje srityje veikiančių įmonių praktiškai nebuvo“, – atsimena V. Tomkus.

Lietuvos aerokosmoso asociacijos direktorius mano, kad Lietuva turėtų stengtis būti „smaigalio viršūnėje“, stengtis konkuruoti savo žiniomis, patirtimi, technologijomis. „O tam vis dėlto reikia realių pasiekimų. Ir tas kelias nuo mokslo iki gaminio užtrunka, tad svarbiausia atrasti, identifikuoti ilgalaikius tikslus, įtikinti visuomenę, kad tikrai jų reikia siekti. Verslas, savo ruožtu, neinvestuoja 5 ar 10 metų į priekį, geriausiu atveju 2 – 3, nes neturi tokių pajėgumų. Tai irgi mažina susikalbėjimą ir sunkina tikslų siekimą, nors čia esama ir gerų pavyzdžių – IT, lazeriai, biotechnologijos – jie turėjo didesnį įdirbį, neatsirado tuščioje vietoje, moksliniai tyrimai buvo atliekami jau prieš 30 – 40 metų“, – teigia jis.

Inovacijų švyturys 2 Inovacijų švyturys

Tam, V. Tomkaus nuomone, reikia kurti tokią inovacijų ekosistemą, kuri leistų eksperimentuoti ir rizikuoti. „Reikia kurti startuolius, leisti jiems bandyti, leisti jiems dirbti galbūt visiškai nežinomose srityse. Keli iš jų dažniausiai vis tiek iškyla ir duoda tą siektą proveržį, kuriuo galima didžiuotis“, – mano Vidmantas Tomkus.