IBM paskelbė pagaminusi 7 nanometrų technologijos lustą

IBM 7nm1

Tuo metu, kai korporacija „Intel“ tik pradėjo 14 nanometrų technologijos lustų gamybą, gana netikėtai jų konkurentė IBM paskelbė apie įspūdingą proveržį puslaidininkių lustų gamyboje – ji sugebėjo pagaminti pirmąją bandomąjį 7 nanometrų technologijos mikroschemą.

Tai tikrai įspūdinga, nes praėjo vos metai nuo to laiko, kai „Intel“ perėjo nuo 22 nm prie 14 nm technologijos.

Šį lustą IBM pagamino kartu su partneriais – įmone „GlobalFoundries“ (kuri perima IBM puslaidininkių verslą) ir „Samsung“. Jame naudojama silicio-germanio puslaikininkės medžiagos, taip pat naujas litografijos metodas, pavadintas „Extreme Ultraviolet“ (ekstremalus ultravioletas), kurio metu 10 tūkstančių kartų plonesniems už žmogaus plauką laidininkų takams kurti naudojama ypač mažo bangos ilgio, ultravioletinio diapazono šviesa. 7 nanometrai – mažiausias atstumas tarp luste suformuotų tranzistorių yra tikrai įspūdingas matmuo, nes tai vos trigubai daugiau už DNR spiralės skersmenį.

IBM_7nm1

Tuo pačiu IBM patvirtino, kad Mūro dėsnis puslaidininkių elektronikos gamyboje vis dar galios bent kelerius ateinančius metus. Šis dėsnis, suformuluotas vieno mikroprocesorių pramonės pionierių Gordono Mūro (Gordon Moore) daugiau nei prieš 40 metų, teigia, kad komponentų tankis mikroschemose dvigubėja maždaug kas 18 mėnesių.

IBM puslaidininkių technologijų tyrimų viceprezidento Mukešo Khare (Mukesh Khare) teigimu, „šis pasiekimas turės didelių pasekmių kuriant naujos kartos serverius ir duomenų saugojimo sistemas debesų kompiuterijai, didelės apimties duomenų analizei ir pažinimo sistemoms. 7 nanometrų technologijos lustai reikš ir greičiau veikiančius nešiojamuosius kompiuterius ir mobiliuosius įrenginius, ir ilgesnius akumuliatorių veikimo laikus, pigesnį superkompiuterių ir serverių laiką“.

Tiesa, dar gali tekti kelis metus palaukti, kol 7 nm technologijos lustai atsiras rinkoje, tačiau tai, kad IBM su partneriais jau turi jų gamybos technologiją, rodo, kad tai realu.

Tačiau vis daugėja ekspertų, teigiančių, kad Mūro dėsniui ateina pabaiga, nes kuo arčiau vienas kito talpinami tranzistoriai, tuo labiau pasireiškia kvantiniai efektai, tokie kaip krūvininkų tuneliavimas, kenkiantys lustų darbo efektyvumui.

Tam pritaria ir Mukešas Khare, kuris teigia, kad tolesnė silicio puslaidininkių ateitis nėra aiški – pasiekti 5 nanometrų technologiją bus gerokai sunkiau, ir gali tekti atsigręžti į visai kitas medžiagas, tokias kaip grafenas, bei imti naudoti kitus skaičiavimo būdus – neuromorfinę (kuomet skaičiavimams naudojamos sistemos, imituojančios neuronų tinklų veiklą) ir kvantinę kompiuteriją.

Beje, yra manančių, kad ir „Intel“ jau sukūrė 7 nm technologiją, tačiau po įvairių projektų vėlavimų ji kiek atsargiau atskleidžia informaciją apie savo pasiekimus.

Be to, gali būti kol kas per brangu keisti gamybos įrangą, kol dar neatsipirko 22 ir 14 nanometrų technologijos.

Bet kuriuo atveju, „Intel“ yra įmonė, turinti didžiausią pasaulyje darbuotojų, tobulinančių procesorius, skaičių, todėl tikrai įmanoma, kad ji neatsilieka nuo IBM.

„Intel“ kol kas atsisako komentuoti IBM paskelbtą naujieną.

IBM_7nm