Dydis yra svarbus: mažesnis už monetą „TinyDuino“ mikrovaldiklis

tiny duo led screen
1/52/53/54/55/5
3.25/5 (8)
loadingLoading...

„Arduino“ yra turbūt populiariausia pasaulyje atvirojo kodo mikrovaldiklių platforma – tai yra sistema, į kurią galima jungti įvairias įterptines sistemas, įvesties-išvesties įrenginius, juos jungti prie kompiuterių, ir visi šie prietaisai gebės „susišnekėti“.

Miniatiūriniai valdikliai naudojami daugelyje sričių, nuo kavavirės iki sudėtingų automatikos sistemų. Tačiau ar negalėtų mikrovaldikliai būti… dar mažesni? Inžinierius Kenas Burnsas (Ken Burns) iš JAV nutarė, kad tikrai gali, ir pradėjo projektą „TinyDuino“.

tiny-duo-vs-cent
1 nuotr.: „TinyDuino“ mikrovaldiklis prie 25 centų monetos.

„TinyDuino“ – įterptinė sistema, visiškai suderinama su „Arduino“ aparatinės įrangos platforma – tai parengta naudoti plokštė su jau sumontuotais jutikliais, šviesos diodais ar kitais signalo įvesties ir išvesties elementais, norint iš karto pasiūlyti juos parengtus naudoti žmonėms, kurie nėra elektroninių sistemų specialistai. Tačiau jei mažiausias „Arduino“ gaminys yra maždaug kreditinės kortelės dydžio, tai „TinyDuino“ yra mažesnis nei 25 JAV centų moneta, o jo mažesnis „broliukas“ „TinyLily“ yra tik 10 centų monetos dydžio.

Ši mikrovaldiklių plokštė buvo kuriama, turint mintyje tris pagrindinius dalykus: matmenis, kainą ir išplėtimo galimybes.

Pati idėja, Burnso teigimu, buvo paversti įterptinę sistemą mažesne, bet turinčia daug daugiau galimybių, tačiau tuo pačiu ir daug paprastesne naudoti.

tiny-duo-led-screen
2 nuotr.: „TinyDuino“ su miniatiūriniu išvesties įrenginiu – LED ekranu.

O tikslas – sukurti išmaniuosius jutiklius, kuriuos tiesiog būtų galima įjungti ir iškart naudoti (angl. plug and play), ir tą padaryti galėtų ne tik elektronikos specialistai, bet ir mėgėjai, norintys, pavyzdžiui, automatizuoti žolės laistymo sistemą ar langų žaliuzių valdymą.

Pačioje jutiklio plokštėje jau būtų sumontuota visa elektronika, reikalinga duomenims nuskaityti, juos apdoroti ir išvesti reikiamu formatu. Pavyzdžiui, žmogui, kuriam konstravimas yra tik hobis, tai reikštų, kad jis tiesiog galėtų prijungti reikiamą jutiklį prie „TinyDuino“ plokštės, ir jo prietaisas galėtų gauti informaciją apie temperatūrą, slėgį, drėgmę, apšviestumą – nelygu kokį parametrą reikia išmatuoti, ir suprasti, kokie tai duomenys ir kokiais vienetais matuojami.

Plokštės svarbiausia dalis – procesorius, perduodantis signalus į išėjimo kontaktus. Tereikia juos sujungti su kitos elektroninės sistemos, galinčios iššifruoti šiuos signalus ir paversti juos koordinatėmis, šviesa, garsu, WiFi interneto signalu ar pan. kontaktais.

Burnas mano, kad „TinyDuino“ įterptosios sistemos plokštė – tai tik pati pradžia. Toliau planuose – jos gamybos linija. Kūrėjas taip pat mano, kad paprastai įdiegiamas ir nebrangus mikrovaldiklis turėtų būti patrauklus ir įvairių elektronikos prietaisų gamintojams, ir atvertų galimybes visai naujiems gaminiams kurti, pavyzdžiui, įtaisytas bate matuotų fizinį krūvį, tiktų miniatiūriniams robotams, automobilio padangose matuotų oro slėgį, galėtų būti įsiuvamas drabužiuose ir matuoti kūno temperatūrą.

Šis projektas yra paskelbtas portale „Kickstarter.com“, kuriame išradėjai ieško (ir dažnai suranda) finansinių rėmėjų. Įdomu, kad planuotą sumą, 10 000 JAV dolerių, reikalingą gamybos pradžiai, jis ne tik surinko, bet ir viršijo daugiau nei dvigubai.

tiny-duo-array
Vienas šio mikrovaldiklio spausdintinės plokštės variantų (kairėje). „TinyDuino“ sujungtas į masyvą (du paveikslai dešinėje).

Nuorodos

Wired: http://www.wired.com/design/2012/09/tinyduino/
Kickstarter.com: http://www.kickstarter.com/projects/kenburns/tinyduino-the-tiny-arduino-compatible-platform-w-s
Įterpinių sistemų atviro kodo projektas „Arduino“: http://www.arduino.cc/