Kategorijos "Straipsniai" archyvas

Įterptinės sistemos ir fizika

IMG 7621 web

Docentas Mindaugas Viliūnas dirba Vilniaus universiteto Kietojo kūno elektronikos katedroje. Šio universiteto Fizikos fakultetą baigė 1992 m., po septynerių metų apsigynė fizikos mokslų daktaro disertaciją. Pagrindinė jo tyrinėjimų sritis – krūvininkų transporto tyrimai netvarkios struktūros medžiagose.Vilniaus universitete studentams skaito įvairius specialius kursus, kuriuos lanko ne vien būsimieji fizikai, bet ir chemikai, matematikai. Pirmiausia tai „Mikroprocesorių technologijų“ bendras kursas, laisvai pasirenkamas visame universitete.

Skaityti „Įterptinės sistemos ir fizika“ toliau »

Siekiant mokslo ir verslo sanglaudos (3)

Edgaras Leichteris 120120502115047

Pabaiga, pradžia Nr.9

Ar nėra taip, kad mūsų mokslininkams stinga sveiko verslumo, o verslininkams – moksliškumo? Todėl kartais sunku susikalbėti.

E. Leichteris. Pasakysiu, ką apie tai galvoju. Mano galva, reikia truputį pastiprinti Lietuvos mokslą ir nebūtinai šioje stadijoje verslumo prasme. Kai mokslas sustiprės, tada gal išties praverstų kiek prisukti finansinius „kranelius“, kad mokslas įgytų daugiau verslumo. Kol veikia finansavimo schemos per grantus, kol leidžiama valstybės lėšomis mokslininkams daryti tik tai, ką jie patys nori daryti, tol mokslininkams visai neapsimoka persiorientuoti į  taikomąją kryptį.

Skaityti „Siekiant mokslo ir verslo sanglaudos (3)“ toliau »

Siekiant mokslo ir verslo sanglaudos (2)

L2550099


Tęsinys, pradžia Nr.9

 Pasitelkę asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktorių Edgarą Leichterį, vieną iš įterptinėms sistemoms skirtų mokymų lektorių, toliau nagrinėjame mokslo ir verslo sanglaudos kai kuriuos aspektus. Skaityti „Siekiant mokslo ir verslo sanglaudos (2)“ toliau »

Interviu su Evaldu Pabrėža – Kelią įveikia einantis(3)

L2550113

Tęsinys, pradžia Nr. 6

Gyvenimas nestovi vietoje. Taip trumpai galima apibūdinti Evaldo PABRĖŽOS kūrybinį gyvenimą. Neseniai su kolega Jonu Jonuška jiedu įkūrė UAB „Integrated Optics“, bet jau galima kalbėti ir apie pirmuosius to bendradarbiavimo rezultatus. Skaityti „Interviu su Evaldu Pabrėža – Kelią įveikia einantis(3)“ toliau »

Kitas tinklas

Vėjo turbinos „šneka“ tarpusavyje tokiu būdu optimizuodami savo produkciją.

Mikrovaldiklių yra visur. Iš esmės – tai maži, į visus aparatus įterpti kompiuteriai, stebintys ir prižiūrintys sparčiai besiplečiančią jų atliekamų funkcijų visumą. Pavyzdžiui, skalbimo mašinose tie maži kompiuteriai kontroliuoja vandens vožtuvus ir užtikrina, kad durelės yra uždarytos. Kiti davikliai gali parodyti, ar labai purvini drabužiai.Daugiau... Skaityti „Kitas tinklas“ toliau »

Interviu su Evaldu Pabrėža – Įterptinės sistemos, išradimai ir patentai (2)

L2480530 Col

Tęsinys, pradžia Nr 6

Evaldas Pabrėža, su kurio mintimis jau spėjome šiek tiek susipažinti pirmoje pokalbio dalyje, įsitikinęs, kad įterptinių sistemų specialistai Lietuvoje netrukus bus graibstyte graibstomi. Tas bumas turėtų prasidėti pirmiausia lazerių ir biomedicinos aparatūros kūrimo srityse, persimes ir į kitas sritis. Skaityti „Interviu su Evaldu Pabrėža – Įterptinės sistemos, išradimai ir patentai (2)“ toliau »

Interviu su Evaldu Pabrėža – Įterptinės sistemos ir patentavimas (1)

GZ straips pabreza

Įterptinių sistemų mokymų dalyviai turėjo progos išklausyti Evaldo Pabrėžos paskaitas, skirtas išradimų patentavimui. Be šių žinių negali apsieiti (bent ateityje tikrai negalės) ne vienas asmuo dalyvaujantis kuriant ir taikant įterptines sistemas, todėl netenka stebėtis, kad mokymo dalyvių susirinko gausus būrys, vyko ir gan gyvos diskusijos. Skaityti „Interviu su Evaldu Pabrėža – Įterptinės sistemos ir patentavimas (1)“ toliau »

Pažangiausios technologijos, kurios formuos pasaulį 2013 metais

02

Bee Thakore, Techninės rinkodaros vadovas Europai, „Farnell element14“

Plataus vartojimo prekių pasaulyje regėjome, kaip 3D televizija pasiekė lūžio tašką, kaip paklausa planšetiniams kompiuteriams Skaityti „Pažangiausios technologijos, kurios formuos pasaulį 2013 metais“ toliau »

Komentarai įrašui Pažangiausios technologijos, kurios formuos pasaulį 2013 metais yra išjungti

Mokytasi patentavimo praktinių dalykų

Gruodžio 18–19 dienomis Lietuvos mokslininkų sąjungos patalpose Basanavičiaus g. 6, įvyko Mokslininkų sąjungos instituto kartu su VšĮ „Edukacijos ir tyrimo centru“ organizuoti mokymai, kurių tema – „Patentavimas. Praktiniai aspektai“. Tai tik vieni iš numatytų Europos socialinio fondo remiamo projekto „Mokslininkų vietinio ir tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas Skaityti „Mokytasi patentavimo praktinių dalykų“ toliau »

Kokius veiklos pagrindus turime šalyje (2)

Pabaiga, pradžia Nr. 3

Be verslumo moksle bus sunku išgyventi

E. Kazanavičius tvirtina: prieš metus iki 12 val. užsisakęs įvairių įterptinių sistemų komponentų savo tyrimams, juos gaudavo jau kitą dieną 14 valandą. Šiandien užsisakęs – džiaugiasi, jeigu gauna po trijų mėnesių, o kai kurių komponentų tenka laukti net iki šešių mėnesių. Ką visa tai reiškia? Sandėliai jau tušti, Europoje krizės sąlygomis elektronika vystosi dar sparčiau. Visa tai reikia turėti mintyje.
Skaityti „Kokius veiklos pagrindus turime šalyje (2)“ toliau »

Apie-iterptines-sistemas-labai-paprastai (4)

Pabaiga (4), Pradžia Nr. 1

ĮS ir universalioms užduotims skirtų kompiuterių esminiai ypatumai, panašumai ir skirtumai

Labai supaprastintai ĮS galima pavadinti specializuotu mikrokompiuteriu, ir yra patogu ĮS nagrinėti remiantis šia analogija. Įprastinis kompiuteris yra universalus, gali dirbti su aibe visiškai skirtingų uždavinių, naudoti įvairiausius algoritmus, programas. Tuo tarpu mikrokompiuteris – siaurai specializuotas, skirtas tik vienai užduočiai, programinė įranga – programinis kodas – nesudėtingas, Skaityti „Apie-iterptines-sistemas-labai-paprastai (4)“ toliau »

Kokius veiklos pagrindus turime šalyje (1)

Lietuvos mokslininkų sąjungos institutas liepos pabaigoje pradėjo vykdyti projektą „Mokslininkų vietinio ir tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas bei kompetencijų ugdymas“, kuriuo bus siekiama apjungti prie įterptinių sistemų (angl. Embedded systems) kūrimo dirbančius šalies mokslininkus, iš dalies ir šias sistemas projektuojančius, gaminančius ar su jomis dirbančius įmonių darbuotojus. Skaityti „Kokius veiklos pagrindus turime šalyje (1)“ toliau »

Apie įterptines sistemas labai paprastai (3)

mooro 2 pus

Tęsinys (3) , pradžia Nr.1

Krašto apsauga, visuomenės tvarkos apsauga

Valstybės sienų apsaugos sistemoje aliarmo signalai turi būti įvertinami laiku ir į juos adekvačiai reaguojama. Situacijos stebėjimas tik kamerų monitoriuose neužtikrina geros kontrolės. Vis didesnis poreikis (ir galimybės) atsiranda patikėti vertinti situacijos pavojingumo lygį realiuoju laiku dirbančioms sistemoms, taip apribojant žmogiškojo faktoriaus įtakojamas klaidas. Skaityti „Apie įterptines sistemas labai paprastai (3)“ toliau »

Apie įterptines sistemas labai paprastai (2)

pav 10

Tęsinys (2), pradžia Nr. 1.

Telekomunikacijos

Telekomunikacijų sistemose naudojama daug įterptinių sistemų (ĮS) perduoti iš telefoninio tinklo į adresanto vartotojo mobiliuosius telefonus skambučius ar trumpąsias žinutes. Kompiuterių tinklai naudoja modemus, „skirtuosius“ maršrutizatorius ir tinklo tiltus duomenims tikslingai paskirstyti. Skaityti „Apie įterptines sistemas labai paprastai (2)“ toliau »

Apie įterptines sistemas labai paprastai (1)

gps imtuvas

Be informacijos apdorojimo technologijų neįmanoma dabartinės visuomenės raida. Tai susiję ne vien su IT galimybėmis, bet ir atsinaujinančios visuomenės gebėjimu įsisavinti IT pasiekimus. Prisiminkime kad ir mobiliųjų telefonų paplitimą – ar prieš 20 metų labai daug kas iš mūsų galėjo įsivaizduoti, kad atokiuose kaimuose mobilusis ryšys bus būtinesnis negu didmiesčiuose (iškviesti greitąją pagalbą, Skaityti „Apie įterptines sistemas labai paprastai (1)“ toliau »