Kategorijos "Nr.11" archyvas

Nepuslaidininkiniai tranzistoriai

ncontent

Pridėdami nanometrų dydžio aukso kvantinius taškus išilgai boro nitrido nanovamzdelių, Mičigano Tech mokslininkai sukūrė kvantinį tunelinį įrenginį, kuris veikia kaip tranzistorius kambario temperatūroje nenaudojant puslaidininkinės medžiagos.
Jau kelis dešimtmečius elektroniniai prietaisai tampa vis mažesni ir mažesni. Tai dabar tapo rutina – sutalpinti milijonus tranzistorių viename silicio luste.

Skaityti „Nepuslaidininkiniai tranzistoriai“ toliau »

DVD galimybės neišsemtos, 1000 terabaitų – įmanoma

ncomms3061 f1

Mes gyvename pasaulyje, kur skaitmeninės informacijos plėtra yra panaši į sprogimą. Apie 90% pasaulio duomenų buvo sugeneruota per pastaruosius dvejus metus. Akivaizdu, klausimas yra toks: kaip mes galime visa tai sutalpinti? Nature Communications nagrinėjama, kaip autoriai (Min Gu, Yaoyu Cao & Zongsong Gan kartu su Richard Evans iš CSIRO) sukūrė naują techniką, kuri leistų duomenų talpa viename DVD padidinti nuo 4,7 GB iki vieno petabyto (1000 terabaitų). Skaityti „DVD galimybės neišsemtos, 1000 terabaitų – įmanoma“ toliau »

Įterptinės sistemos ir fizika

IMG 7621 web

Docentas Mindaugas Viliūnas dirba Vilniaus universiteto Kietojo kūno elektronikos katedroje. Šio universiteto Fizikos fakultetą baigė 1992 m., po septynerių metų apsigynė fizikos mokslų daktaro disertaciją. Pagrindinė jo tyrinėjimų sritis – krūvininkų transporto tyrimai netvarkios struktūros medžiagose.Vilniaus universitete studentams skaito įvairius specialius kursus, kuriuos lanko ne vien būsimieji fizikai, bet ir chemikai, matematikai. Pirmiausia tai „Mikroprocesorių technologijų“ bendras kursas, laisvai pasirenkamas visame universitete.

Skaityti „Įterptinės sistemos ir fizika“ toliau »

Siekiant mokslo ir verslo sanglaudos (3)

Edgaras Leichteris 120120502115047

Pabaiga, pradžia Nr.9

Ar nėra taip, kad mūsų mokslininkams stinga sveiko verslumo, o verslininkams – moksliškumo? Todėl kartais sunku susikalbėti.

E. Leichteris. Pasakysiu, ką apie tai galvoju. Mano galva, reikia truputį pastiprinti Lietuvos mokslą ir nebūtinai šioje stadijoje verslumo prasme. Kai mokslas sustiprės, tada gal išties praverstų kiek prisukti finansinius „kranelius“, kad mokslas įgytų daugiau verslumo. Kol veikia finansavimo schemos per grantus, kol leidžiama valstybės lėšomis mokslininkams daryti tik tai, ką jie patys nori daryti, tol mokslininkams visai neapsimoka persiorientuoti į  taikomąją kryptį.

Skaityti „Siekiant mokslo ir verslo sanglaudos (3)“ toliau »

Nauja optinio pluošto technologija galėtų padidinti interneto srautą

New Fiber Optic Technology Could Ease Internet Congestion

Nauja Bostono ir Pietų Californijos universitetų mokslininkų šviesolaidžių technologija galėtų sumažinti interneto apkrovą ir padidinti interneto srautą.

Skaityti „Nauja optinio pluošto technologija galėtų padidinti interneto srautą“ toliau »

3-D savaime susijungiantys polimerai ir naujieji lustai

3-D savaime susirenkančios polimerinės medžiagos veda link naujoviškų mikroschemų sukūrimo.

Kadangi kompiuterinių lustų toliau mažės, kūrėjai yra pasiekę laidų piešinio smulkumo ribą. Tyrėjų MIT komanda isitikinusi, kad rado šios problemos sprendimą. Naudodami savaime susiformuojančias polimerines medžiagas, kurios sudaro smulkų laidų ir atšakų tinklą, jie rado naują būdą, kaip iš jų sukurti sudėtingas trimates struktūras.

Skaityti „3-D savaime susijungiantys polimerai ir naujieji lustai“ toliau »

Intelektinė nuosavybė