Apie-iterptines-sistemas-labai-paprastai (4)

Pabaiga (4), Pradžia Nr. 1

ĮS ir universalioms užduotims skirtų kompiuterių esminiai ypatumai, panašumai ir skirtumai

Labai supaprastintai ĮS galima pavadinti specializuotu mikrokompiuteriu, ir yra patogu ĮS nagrinėti remiantis šia analogija. Įprastinis kompiuteris yra universalus, gali dirbti su aibe visiškai skirtingų uždavinių, naudoti įvairiausius algoritmus, programas. Tuo tarpu mikrokompiuteris – siaurai specializuotas, skirtas tik vienai užduočiai, programinė įranga – programinis kodas – nesudėtingas, įvestas nekintamai, todėl jis šias užduotis atlieka nepalyginamai greičiau už įprastinį kompiuterį, dirba stabiliau, programinės klaidos lengvai surandamos kodo analitikų dar ĮS kūrimo procesų metu, todėl tobulinimams tokio tipo kaip: „upgrades“ ir „service pack No…“ poreikių beveik neatsiranda, – jei kas tobulinama, keičiama, tai dažniausiai tik kartu su aparatine dalimi.

Atsisakant kompiuterio universalumą lemiančių komponentų (pvz.: vaizdo plokštės, kietojo disko – kuriame įrašytos visos reikalingos ir nereikalingos „visiems atvejams“ programos ir t.t.), supaprastėjusi (optimizuota konkrečiai užduočiai) įrangos konstrukcija ir programinė dalis – be to, kad keleriopai padidina veikimo greitį, – dar leidžia žymiai sumažinti įrangos gabaritus bei sukūrimo ir gamybos kaštus, o visa tai nulemia ĮS greitą paplitimą rinkoje.

Sukurtoji produkcija kainuoja labai daug, o yra mažagabaritinė, todėl logistika sudaro labai mažą vertės dalį. Gamybos procesui reikalingi minimalūs energetiniai ir medžiaginiai resursai. Įterptinių sistemų projektavimu ir gamyba besiverčiančiose firmose darbo vietos sukūrimo kaina yra ypač maža, nes reikalingas tik personalinis kompiuteris, speciali programinė įranga ir intelekto resursai, žinios. Kai kuriuose produktuose ĮS pridėtinės vertės prieaugio didžiąją dalį sudaro įdiegtos programinės įrangos vertė. Vienos programinės įrangos eilutės kaina aparatūroje gali siekti 1000$, priklausomai nuo kodo klaidų intensyvumo reikalavimo. Ekspertų vertinimu, dabar apie 90% visų mikroprocesorių yra įterptinėse sistemose ir tik apie 10% asmeniniuose kompiuteriuose.

Taigi, reziumuojant: jei palyginsime personalinius kompiuterius (PK)  ir ĮS, galima akcentuoti kelis pagrindinius skirtumus:

1.    ĮS vykdo tik specialias, tai sistemai nustatytas siauros paskirties užduotis. ĮS gabaritai ir sudėtinių dalių kaina yra daug mažesni nei asmeninio kompiuterio. PK yra universalus, skirtas įvairiems tikslams (pavyzdžiui, atlikti matematines užduotis, statistinę analizę, klausytis muzikos, žiūrėti filmus, redaguoti tekstus, paveikslėlius ir t. t.).

2.    ĮS nuolat įvedami duomenys ir apskaičiuojami ir išvedami rezultatai realaus laiko režimu, t. y. laikas, per kurį ĮS turi sureaguoti į tam tikru momentu susidariusią situaciją, jutiklio parodymus yra labai trumpas. Dažniausiai ĮS yra realaus laiko sistemos. Asmeniniame kompiuteryje iš anksto įvedami duomenys ir po to paleidžiama jiems apdoroti parinkta iš programų rinkinio programa.

3.    Kiekvienos ĮS programinė įranga kiekviename skirtingame produkte bus specializuota vienos rūšies užduotims atlikti. Asmeniniuose kompiuteriuose yra daugelio įvairių standartinių programų pasirinkimas.

4.    Skirtingų ĮS architektūra skiriasi priklausomai nuo to, kokie duomenys ir kokio sudėtingumo algoritmais apdorojami mikroprocesoriuje, kokios sąsajos jungia su periferiniais įrenginiais. Beveik visų PK architektūra paprastai yra standartinė ir labai panaši.

Įterptinių sistemų plėtros strategija

Pasaulio elektronikos gigantai „Nokia“, „Philips“, „ST-Microlelectronics“, „Thales“ ir „Daimler-Chrysler“, dinamiškai besivystančio ĮS sektoriaus plėtrai organizuoti Europoje įkūrė Europos įterptinių sistemų platformą –  ARTEMIS (Advanced Research & Technology for EMbedded Intelligence and Systems). Šios platformos tikslas – sustiprinti pasaulines Europos Sąjungos pozicijas ĮS projektavimo, integracijos ir tiekimo srityse. Senosiose ES šalyse verslo ir mokslo santykiai plėtojami pagal ilgalaikes ir suderintas valstybės strategijas jau nuo seno.

Vedančios pasaulio elektronikos firmos Intel, Texas Instruments, Motorola, Altera, Analog Devices it kt. su universitetais kuria susivienijimus, turėdamos tikslą išplėsti studijas bei tyrimus šioje srityje, pritraukti daugiau studijuojančių. Keletą kartų per metus vyksta pasaulinio lygio mokslinės-techninės konferencijos, daugelis firmų ir universitetų rengia virtualius seminarus.

ĮS pramonės poreikis IT specialistams, ekspertų nuomone, auga apie 20% per metus – žymiai daugiau, nei universitetai gali paruošti. Inovatyvių produktų rinka yra dinamiška, todėl tokių produktų rinkodara taip pat yra ne ką mažiau sudėtingas uždavinys – reikalingi gerai paruošti atitinkamos srities specialistai.

Perspektyvos Lietuvoje

Kuo mes, be aukštųjų technologijų, galime lygiuotis (bent priartėti) su ypač technologiškai aprūpintomis šalimis? Aišku, ĮS sistemų aparatinei daliai kurti, galima būtų kooperuotis su aukšto technologinio aprūpinimo užsienio šalių įmonėmis. Tačiau jau daugelis Lietuvos įmonių yra pakankamai technologiškai pajėgios, ir „masiškai“ kuria ĮS aparatinę dalį, o Lietuvos universitetai jas aprūpina aukštos kvalifikacijos IT specialistais – inžinieriais-programuotojais, kodo analitikais, matematikais-modeliuotojais, fizikais – elektronikos procesų specialistais. Jau yra įsikūrę ir sėkmingai ĮS kūrimo srityje įgijusių patirtį ir dirbančių dešimtys įmonių, besikooperuojančių su moksliniais kolektyvais. Lietuvos įmonėse gaminami prietaisai bei įrenginiai, kuriuose funkcionuoja elektroninės ĮS. Tai telekomunikacijų ir skaitmeninės televizijos, energetikos, elektros energijos apskaitos priemonės bei namų ūkio sektoriams skirti įtaisai. Kita dalis įmonių dirba srityse, susijusiose su ĮS taikymu, produktų logistika. Ne viena Lietuvos įmonė jau sėkmingai savo ĮS produktais konkuruoja pasaulinėje rinkoje. Jau 2006 m dvylika tarptautinėse rinkose sėkmingiausiai veikiančių Lietuvos elektronikos bei IT inžinerijos įmonių susibūrė į Įterptinių sistemų technologinę platformą. Jos deklaruojamas tikslas – siekti, kad įterptinių sistemų kūrimas ir taikymas galėtų plėtotis Lisabonos strategijos ir Lietuvoje numatytų strateginių tikslų linkme.

Vienas iš komercinės ĮS sėkmės Lietuvoje komponentų – pigesnis kvalifikuotų specialistų paruošimas ir universitetinio jaunimo veržimasis į aukštųjų informacinių technologijų sritis. Ir valdžios institucijų nenoras būti pažangos sąrašo gale.

  ESFEuropos socialinis fondas

VilKolegijamazesnisKTUPrint